Žiniasklaida kaltę dėl nenutrauktų sutarčių meta ant prezidento pečių
Lietuvoje susiklostė įdomi situacija, praėjus dviem metams po „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo – žiniasklaida nerimsta, kad prezidentas Gitanas Nausėda vis dar delsia nutraukti tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija. Tuo tarpu Baltarusija Lietuvą jau padavusi į tarptautinį arbitražą ir reikalauja atlyginti žalą, siekiančią net 1 mlrd. eurų, o 0,5 mln. eurų Lietuva jau skyrusi advokatų paslaugoms apmokėti šioje teisminėje kovoje.
Šioje istorijoje – įdomi detalė – visas politinis šešėlis krenta ant Lietuvos vadovo pečių, svarstant, kad jis galimai tarnauja Rusijos ir Baltarusijos verslų interesams. Žiniasklaidoje plačiai aprašoma, kad politiniuose užkulisiuose net šnabždamasi, jog sutarčių nutraukimą G. Nausėda vilkina dėl baltarusiško verslo įtakos, o „Belaruskalij“ esą baiminasi dėl savo turto Lietuvoje[1].
Taip tvirtina seimo vicepirmininkas, buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris priklauso TS-LKD frakcijai parlamente, o konservatoriai, kaip žinia, buvo labai suinteresuoti prieš rinkimus pasirodžiusia Pranešėjo istorija, kurioje buvo tvirtinama apie dabartinio prezidento ryšius su Baltarusija. Tačiau įsigilinus į visą istoriją tampa aišku, kad visas Pranešėjo „reikalas“ tebuvo dar vienas politinis triukas.
Šiuo metu primenama, kad Lietuvai liko nutraukti šias dvi sutartis:
1999 m. pasirašytą sutartį tarp Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei tais pačiais metais pasirašytą dvišalę sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
Kodėl prezidentas delsia ir kas nutiktų nutraukus šias sutartis?
Iš tiesų, nutraukus sutartis, jos baigtų galioti tik po dešimties metų, o per šį laikotarpį Lietuvoje spės pasikeisti ne tik seimas, bet ir du kartus pasikeis šalies vadovas, dėl investicijoms, padarytoms sutarties galiojimo metu taikomos apsaugos. O štai nutraukus sutartį, seime ji liks galioti dar metus laiko.
Tačiau blogiausia dalis, jog Baltarusija Lietuvą padavė į tarptautinį arbitražą, reikalaudama atlyginti milijardą eurų siekiančią žalą.
Tai reiškia ne ką kitą, o kad Lietuvai vėl bendrai tektų „susimesti“ po euriuką – kitą ir padengti konservatorių pridarytus nuostolius, kol šie, kartu su Ž. Pavilioniu tiesiog smagiai išsilakstytų po savo vilas Graikijos salose ir po kitas atokias sodybėles užsieniuose.
Tiesa, Lietuvos gyventojai, norėdami to ar ne – tokią sumą jau paaukojo Ukrainai nuo 2022 m., kai joje prasidėjo karas. Tad paaukos ir šį kartą – nori to, ar ne. O kita dalis Lietuvos (tuo tarpu ir Jo Ekscelencija) ir toliau laikysis tarptautinių sutarčių, kad išvengtų dar vienos papildomos naštos.
Kad seimas denonsuotų sutartis, reikalinga Lietuvos vadovo iniciatyva
Tuo tarpu LRT skelbia, jog praėjus daugiau nei dvejiems metams po Kaliningrado tranzito skandalo, Lietuva priėmusi sprendimą nutraukti visus turimus dvišalius susitarimus su Rusija ir Baltarusija, o dar dėl likusių kelių sutarčių (tarp jų ir sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos) gegužę pritarusi Vyriausybė, bet Prezidentūra esą procesą vis dar vilkina.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis esą nurodęs, kad Jo Ekscelencija šias dvi sutartis seimui paves denonsuoti artimiausiu metu. Tiesa, tikslaus laiko nenurodė.
Straipsnyje ir toliau metamas šešėlis ant prezidento primenant Laikinąją seimo tyrimo komisiją, vadovaujamą Vytauto Bako, kuri neva nustačiusi sąsajas tarp Prezidentūros ir baltarusiškų trąšų verslo atstovų, nors Prezidentūra tą ir neigė.
„Tarkime, kai kurios sutartys nutraukiamos Vyriausybės nutarimu, bet tais atvejais, kai sutartis yra ratifikuota Seime, pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą reikia, kad Seimui denonsuoti sutartį savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei pateiktų prezidentas.
Dėl sutarčių, kurios Lietuvoje saugo rusų ir baltarusių investicijas arba mūsų investicijas Rusijoje ir Baltarusijoje, Vyriausybė savo sprendimą priėmė gegužės 22 dieną. Nuo to laiko laukiama, kada prezidentas pateiks šias sutartis Seimui.“ – nurodoma LRT straipsnyje.
Baltarusija reikalauja iš Lietuvos atlyginti jai milijardą eurų patirtų nuostolių
Pernai metų lapkričio mėnesį išlindo dar vienos, ne itin malonios ausys iš „Belaruskalij“ skandalo. Baltarusija padavė Lietuvą tarptautiniam arbitražui atlyginti nuostolius, kuriuos trąšų gamintoja patyrė dėl sustabdyto trąšų tranzito. Pateikta suma nuostoliams atlyginti siekia 1 mlrd. eurų[2].
2022 m. sausį Vyriausybė patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, kurioje nurodoma, kad sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir dėl šios priežasties turi būti nutraukta nuo vasario 1 d.
Tiesa, kad išspręstų ginčus su Baltarusijos trąšų gamintoja, Lietuva jau pranešė tam skyrusi daugiau nei 500 tūkst. eurų teisininkų išlaidoms padengti Susisiekimo ministerijai dalyvaujant arbitražiniame ginče su „Belaruskalij“[3].
2021 metais Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai esą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui[4].
Nepaisant didžiulių baudų nutraukiant sutartį, susisiekimo ministras Marius Skuodis anuomet tvirtino, kad už sutarties nutraukimą gresia ir asmeninė atsakomybė LTG valdybai.
Visu gražumu Lietuva pasirodė vienašališkai blokuodama rusiškų prekių tranzitą per Kaliningradą
77 primena, kad Kaliningrado tranzito skandalas prasidėjo dar 2022-ųjų liepą, kai Lietuva vienašališkai, neatsižvelgdama į Europos Komisijos tuo metu pateiktas gaires dėl Rusijos prekių gabenimo per ES teritoriją, nusprendė uždrausti per savo teritoriją jas gabenti ir taip užsitraukė Baltarusijos nemalonę.
Tuo metu, kaip buvo aiškinama, rusiškos prekės galėjo ir toliau nevaržomai judėti per Lietuvos ar kitos ES priklausančios valstybės teritoriją, tik svarbu, kad jos nebūtų naudojamos kariniams tikslams.
O štai Lietuvos garsusis anūkas – diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, vos prasidėjus skandalui, išėjo nusipelnytų poros savaičių trukmės atostogų…
