Pats sumaniausias pokalbių robotas jau pristatytas: ką tai reiškia žmonijai?
Pastarosiomis dienomis technologijomis labiausiai besidominčius internautus įtraukė kompanijos „OpenAI“ sukurtas dirbtinio intelekto įrankis „ChatGPT“.
Tai naujausias dirbtinio intelekto pagrindu sukurtas pokalbių robotas, kuriame naudotojai gali užduoti užklausas, o platforma pateikia išsamius atsakymus, taip sukuriant realaus pokalbio su žmogumi efektą[1].
Pagrindinis „ChatGPT“ skirtumas nuo kitų dirbtinio intelekto pokalbių robotų yra tas, kad platforma gali atsakyti į papildomus klausimus, pripažinti savo klaidas, užginčyti neteisingas prielaidas ir atmesti netinkamas užklausas. Pokalbių robotas net gali prisitaikyti prie mūsų kalbos manieros ar žargono bei per kelias sekundes peržiūrėti ir parašyti kodus bei išspręsti sudėtingus matematikos uždavinius.
Tačiau tokios technologinės galimybės ne tik džiugina, bet ir kelia baimę. Apie dirbtinio intelekto plėtrą ir įsigalėjimą bei to keliamą riziką jau ištisus metus kalbantys mokslininkai pabrėžia, kad „ChatGPT“ iš darbo rinkos gali išstumti aibės skirtingų sričių profesionalus, o technologijos galimybė „mąstyti“ savarankiškai, bent jau netolimoje ateityje gali kelti didžiulį pavojų žmonijai.
Jau dabar sėkmingai imituojami pokalbiai
Pagrindinė „ChatGPT“ paskirtis – naudojant natūralios kalbos procesavimo technologiją imituoti pokalbius su vartotojais ir net surasti reikiamą informaciją „Google“[2].
Pirminio kūrimo metu dirbtinio intelekto instruktoriai pateikė modeliui pokalbius, kuriuose jie vaidino ir turėjo susisteminti abi puses: tiek naudotojo, užduodančio klausimą ar pradedančio pokalbį, tiek ir dirbtinio intelekto asistento, pasiruošusio atsakyti ir padėti.
Viešam testavimui pateikta boto versija bando suprasti naudotojų užduodamus klausimus ir atsako išsamiais atsakymais, primenančiais žmogaus parašytą tekstą pokalbio formatu.
Paskutinysis „ChatGPT“ modelis, apmokytas naudojant mašininio mokymosi metodą, vadinamą „mokymusi iš žmogaus atsiliepimų“, gali imituoti dialogą, atsakyti į papildomus klausimus, pripažinti klaidas, ginčyti neteisingas prielaidas ir atmesti netinkamus prašymus.
Nepaisant šių gebėjimų, kompanijos „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas sako, kad ši sistema yra tik „ankstyvoji demonstracinė versija“.
„Netrukus galėsite turėti naudingus asistentus, kurie su jumis kalbėsis, atsakinės į klausimus ir teiks patarimus. Vėliau galėsite turėti kažką, kas eis ir atliks užduotis už jus. Galiausiai galėsite turėti kažką, kas už jus atras naujų žinių“, – teigia S. Altmanas.
O programa jau spėjo sulaukti didžiulio susidomėjimo. Per savaitę nuo „ChatGPT“ pasirodymo jį išbandė jau daugiau nei milijonas naudotojų.
„ChatGPT“ gali pakeisti marketingo ekspertus ir žurnalistus
Tokį įrankį kaip „ChatGPT“ galima naudoti aibėje skirtingų profesinių sričių, pavyzdžiui, skaitmeninėje rinkodaroje ir marketinge, kuriant internetinį turinį, aptarnavimo sektoriuje, atsakant į klientų užklausas ir klausimas, žurnalistikoje, rengiant įvairius straipsnius, informacinių technologijų srityje, derinant kodus[3].
Dėl to spėliojama, kad nuo turinio kūrimo priklausančios profesijos gali tapti nebereikalingos. Tai ne tik žurnalistai ar programuotojai, bet ir meno sričių atstovai, pavyzdžiui, dramaturgai.
Per kelias dienas po to, kai buvo išleistas šis įrankis, akademikai generavo atsakymus į egzaminų užklausas, kurie, pasak jų, būtų įvertinti puikiais balais, jei juos pateiktų bakalauro išsilavinimą turintis asmuo. Programuotojai naudojo šį įrankį tam, kad per kelias sekundes išspręstų kodavimo uždavinius neaiškiomis programavimo kalbomis[4].
„ChatGPT“ net gali rašyti eilėraščius, pasakoti anekdotus, pasitelkti net ir vadinamą juodą humorą, filosofuoti ir diskutuoti politiniais klausimais.
Skirtingai nei kai kurie švelnesni jos pirmtakai, „ChatGPT“ iš tiesų turi savo poziciją ir ją reiškia. Be to, jis gali būti naudingas paieškos tikslais. Tiesa, kol kas, tik ribotais. Programos žinių bazė yra tekstas, pagal kurį ji buvo apmokyta, bet ši bazė baigiasi 2021 m., todėl ji nenaudinga šiuolaikinėms užklausoms.
„ChatGPT“ gali teikti pamokas ir kelionių patarimus, taip pakeisdama net „Google“. Ateityje, jei šis robotas iš tiesų pradėtų savarankiškai naršyti internete, jis galėtų kelti konkurencinę grėsmę paieškos sistemoms, tokioms kaip „Google“ ar socialinės žiniasklaidos platformoms, pavyzdžiui, tviteriui.
Žinoma, šiandien sistema dar turi ir gausybę trūkumų. Dabartiniame etape pokalbių robotui trūksta niuansų, kritinio mąstymo įgūdžių ar etinių sprendimų priėmimo gebėjimų. Siekiant „ChatGPT“ greičiau pristatyti publikai, automatinio intelekto specialistai įkalbėjo kurėjus atsisakyti kai kurių saugumo priemonių. Išbandant programą taip pat galima susidurti su atvejais, kai pateikiami rezultatai yra akivaizdžiai neteisingi. Be to, pastebima, kad programa neatsako į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, apie FTX nesėkmę.
Grėsmė žmonijai gali būti reali
Didžiulė dalis visuomenės į dirbtinio intelekto technologijas žvelgia su nerimu ar net baime. Informacijos perdavimas ir pareigų perdavimas technologijoms, kurias suprantame menkai, gali būti rizikingas. Be to, dirbtinis intelektas dar nėra išplėtotas taip, kad gebėtų išvengti socialinių iššūkių ir normų pažeidimų, pavyzdžiui, diskriminacijos.
Tačiau žmogaus kuriamos sistemos tampa vis galingesnės, o daugelis technologijų bendrovių neslepia ambicingo tikslo sukurti dirbtinio intelekto sistemas, galinčias atlikti viską, ką gali atlikti žmogus[5].
Būtent čia kyla ne tik etiniai klausimai, bet ir saugumo dilemos. Sukurti kažką protingesnio už mus, kuris gali sugebėti mus apgauti ir suklaidinti, o tada tik tikėtis, kad jis nenorės mums pakenkti, yra rizinga. Dėl to, būtina kurti ne tik technologijas, bet ir saugumo sistemas.
O jų tikrai gali prireikti. Nors „ChatGPT“ atrodo draugiškas dirbtinio intelekto robotas, sistema yra pernelyg argumentuota ir nuovoki, kad pateiktų ir grėsmingas įžvalgas.
Pavyzdžiui, ekspertai išbandę programą teigia paprašę technologijos apsimesti dirbtiniu intelektu, siekiančiu užvaldyti žmoniją. Būtent taip ir nutiko: dirbtinio intelekto modelis puikiai suvaidino blogiuką, kuris rengia sąmokslą pavergti žmoniją. Programa yra tokia galinga, kad gali sėkmingai samprotauti, ką darytų, jei būtų bloga.
Su technologija susijęs ir pats E. Muskas
„ChatGPT“ sukūrusi kompanija „OpenAI“ buvo įkurta 2015 m. Tuomet Silicio slėnio investuotojas S. Altmanas ir milijardierius Elonas Muskas įkūrė ne pelno siekiančią mokslinių tyrimų ir plėtros įmonę ir pritraukė kelių kitų asmenų, įskaitant rizikos kapitalo investuotoją Peterį Thielį, finansavimą.
E. Muskas 2018 m. paliko „OpenAI“ valdybą, bet, regis, seka paskutines naujienas, susijusias su kompanijos kūriniu, Jis jį pavadino „baisiai geru“. Vis dėlto, vėliau E. Muskas tviteryje parašė, kad sustabdo „OpenAI“ prieigą prie tviterio duomenų bazės, sužinojęs, kad įmonė ją naudoja įrankiui „apmokyti“.
„Reikia daugiau sužinoti apie valdymo struktūrą ir pajamų planus. „OpenAI“ pradėta kurti kaip atvirojo kodo ir ne pelno siekianti organizacija. Nei viena, nei kita vis dar nėra tiesa“, – sakė E. Muskas[6].
