Australijos kariuomenė išbando telepatiškai valdomus robotus
Australijos kariuomenė, bendradarbiaudama su įvairių technologijų tyrėjais, savo mokymuose jau naudoja išmaniąsias ausines, kurios gali nuskaityti smegenų signalus ir taip, telepatijos būdu valdyti robotus-šunis. Tokiu būdu, atsisakius žodinių įvesties komandų, robotus valdyti tampa greičiau ir paprasčiau, o kariuomenės atstovai mano, kad šią sistemą galima pritaikyti daugeliui autonominių karinių programų.
Bendradarbiaudamas su Sidnėjaus technologijos universitetu, Gynybos inovacijų centru ir Gynybos mokslo ir technologijų grupe, Australijos kariuomenės RICO padalinys jau išbandė „HoloLens 2“ ausines ir „Raspberry Pi“ pagrindu veikiančius dirbtinio intelekto dekoderius, skirtus smegenų bangoms fiksuoti ir versti į instrukcijas šuniui-robotui.
Technologija buvo sėkmingai išbandyta per pirmuosius bandymus, kurių metu buvo imituojama karių ir šunų-robotų, dirbančių kartu, bendra karinė operacija.
„Šis bendradarbiavimas buvo sutelktas į tai, kaip galėtume sukurti smegenų robotų sąsają, kuri leistų kariui, užuot valdžiusiam autonominę sistemą komandų pultu, valdyti sistemą smegenų signalais. Tai gi, yra labai daug idėjų apie tai, kas gali būti įmanoma ateityje“, – sako pulkininkė leitenantė Kate Tollenaar iš Robotų ir autonominių sistemų diegimo ir koordinavimo biuro[1].
Pulkininkė leitenantė teigia, kad paprastą sistemą galima naudoti su keliomis skirtingomis autonominėmis sistemomis, o robotai šunys nėra vienintelė ar net galutinė šios technologijos paskirtis: pavyzdžiui, Australijos kariuomenės atstovai net mano, kad sistema gali veikti su oro dronais, ištisais dronų pulkais, antžeminėmis ginklų sistemomis ir net maža robotų armija.
„Projekto potencialas labai platus. Jo esmė – smegenų bangų vertimas nuliais ir vienetais, o tai gali būti pritaikyta įvairioms sistemoms,“ – sakė Australijos kariuomenės kovinės paramos bataliono seržantas Damienas Robinsonas.
Tiesa, nors Australijos kariuomenė ir džiaugiasi demonstracijų sėkme, jos atstovai tvirtina, kad mintimis valdomi robotai realiuose mūšio laukuose greitai dar tikrai nepasirodys.
Robotai-šunys Niujorko policijos pajėgose nepritapo
Australijos bandymai anaiptol nėra revoliuciniai. Prieš keletą metų Niujorko policijos departamentas (NYPD) taip pat išbandė savo darbo praktikoje pritaikyti šunis-robotus. Tuomet kompanijos „Boston Dynamics“ „Spot“ modelio šunį-robotą departamentas pavadino „Digidog“, tačiau jis ten dirbo vos keliais dienas, nors per jas ir spėjo sudalyvauti įkaitų paėmimo ir smurto namuose suvaldymo operacijose[2].
Visgi, visuomenėje pasklidus žiniai, kad NYPD į savo darbuotojų rokiruotę įtraukė ir robotus, kilo didelis pasipiktinimas. Vieni prieštaravo, kad tokios technologijos pritaikymas eiliniam policijos darbui yra tiesiog per brangus. Kiti teigė, kad robotų pasitelkimas riboja žmogaus teises.
Tiesa, kitoje barikadų pusėje esantys sakė, kad viešojo saugumo iniciatyvoms, įskaitant policijos skyrius, dažnai tenka atlikti pavojingus darbus, pavyzdžiui, tikrinti bombą, raustis po sprogimo ar gaisro liekanų nuolaužas ar net deeskaluoti potencialiai pavojingą situaciją, todėl robotai tikrai gali saugiai padėti.
Pati Niujorko policija teigė, kad šuo robotas bus naudojamas tokioms užduotims kaip įtartinų paketų tikrinimas ar pavojingos aplinkos tyrimas, o ne tam, kad pakeistų žmones pareigūnus.
Vis tik, galiausiai departamentas sulaukė griežtos kritikos ir visuomenės pasipriešinimo, o tuomet bendrai situacijai negelbėjo ir įprastai negatyvus požiūris į JAV policiją. NYPD tuomet teko įsiklausyti į skundus ir departamentas neilgai trukus nutraukė šuns-roboto nuomos sutartį.
„Tai tiesiog nėra labai tinkamas metas, kad Niujorko policija tai išbandytų“, – sakė Šiaurės Ilinojaus universiteto komunikacijos profesorius Deividas J. Gunkelis, pažymėdamas, kad departamentas šį žingsnį žengė tuo metu, kai visuomenė pradėjo abejoti, ką policija daro, kaip ji finansuojama ir kam tie pinigai naudojami.
Kitose šalyse robotai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavo ilgiau. Pavyzdžiui, Singapūro ir Pietų Korėjos policijos departamentai jau kuris laikas naudoja šunis robotus tam tikrose pavojingose situacijose, pavyzdžiui, sprogmenų neutralizavimo, paieškos ir gelbėjimo operacijose.
Pietų Korėja šias išmanias technologijas į savo pajėgas pradėjo integruoti dar 2018 m., o po kelerių metų Singapūras išleido savo keturkojį robotą-šunį darbuotis į gatves, kur jis padeda patruliuoti didelių renginių ir susibūrimų metu.
Žmonės vis dar nepatikliai žvelgia į robotines technologijas
Vis dėlto, diskusijos netyla. Kai kurie kritikai nerimauja, kad aktyvesnis robotų panaudojimas visuomenės veiklose iš esmės gali būti skirtas mums visiems įbauginti. Pabrėžiama ir tai, kad patys robotai, vykdydami savo užduotis, gali netikėtai sugesti ir sukelti žalą aplinkai ar net sužalojimus žmogui.
Didelė didelis visuomenės nerimauja dėl to, kad ilgainiui robotai, ypač atsižvelgiant į sparčią dirbtinio intelekto plėtrą, gali pradėti kelti pavojų žmogui, turėti piktų kėslų ir planų.
Žinoma, visada aktuali ir etinė pusė. Neretai kvestionuojama, ar, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijose išmanieji robotai iš tiesų gali būti naudojami etiškai, nepažeidžiant žmogaus teisių bei laisvių.
Kai kurie pažymi net tai, kad žmonės robotų labiausiai bijo dėl to, kad jie juda, o judėjimas yra tas dalykas, kuris mums, žmonėms, sukelia daugybę lūkesčių dėl to, kas yra šis objektas. Dar 1940-aisiais psichologai Fritzas Heideris ir Marianne Simmel atliko keletą tyrimų su labai paprastais animaciniais personažais[3].
Kai jie tai parodė tyrime dalyvavusiems žmonėms, šie atitinkamą asmenybę priskyrė animaciniams veikėjams trikampiui ir kvadratui. Galiausiai, tyrimo metu paaiškėjo, kad esminis skirtumas buvo ne tas, ar figūros iš tikrųjų buvo suprastos kaip asmenybės, bet pats jų judėjimo būdas.
Grįžtant į dabartį, kadangi judesiai perteikia daug informacijos apie socialinę padėtį ir lūkesčius, robotų judėjimas fizinėje erdvėje mums iš tiesų gali kelti nerimą ir baimę. Tai natūrali žmogaus reakcija į tai, kas yra nepatirta ir nepažinta.
