Komunistus pripažino žmonių kankintojais, bet KGB bendradarbių viešinti nedrįsta

Per trėmimo metines priėmė rezoliuciją dėl komunistų partijos

Minint didžiausias XX amžiaus Sovietų Sąjungos trėmimo metines, Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pripažįsta Lietuvos komunistų partiją atsakinga už Lietuvos gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas. Tiesa, balsuojant už šį sprendimo projektą vienas Seimo narys balsavo prieš, buvo ir susilaikiusiųjų. Ir nors Seimas komunistus pripažino nusikaltėliais, bet KGB bendrininkų pavardžių atskleisti nenori ir dangstosi Konstitucija. Tiesa, daugeliui kyla pagrįsti kausimai – ką gi taip smarkiai nori nuslėpti Seimo nariai?

Didžiausias trėmimas, pavadinimu „Vesna“, buvo įvykdytas su dešimčių tūkstančių komunistų pagalba. 

„Per dvi dienas per prievartą buvo ištremti 40 tūkst. du Lietuvos gyventojai – 11 tūkst. 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų, nemažai tremiamų žmonių žuvo per trėmimo akcijas (buvo nušauti bėgantys), daug kūdikių ir mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių mirė nuo ligų į tremties vietas vežami gyvuliniais vagonais antisanitarinėmis sąlygomis, ar dėl maisto trūkumo“, – pristatydamas projektą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Rezoliucijoje rašoma, kad Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą žmonių trėmimą, kankinimą, žudymą, jų turto neteisėtą konfiskavimą.

Prieš šią Seimo rezoliuciją balsavo socialdemokratas Liudas Jonaitis, pats 1980-1989 buvęs komunistų partijos nariu. Susilaikė Petras Gražulis, Vidmantas Kanopa ir Artūras Žukauskas^[1]. 

Norėjo, kad apie priklausymą komunistų partijai būtų privaloma informuoti

Seimas svarstys Rinkimų kodekso pataisas, kuriose numatoma, kad apie priklausymą komunistų partijai rinkėjai turėtų būti informuojami privalomai.

„Sovietų Sąjungos Komunistų partija, jos struktūriniai padaliniai, komunizmo ideologija, pati doktrina, komunistinis totalitarinis sovietinis režimas ir su juo susijusios veiklos Lietuvoje buvo daugybę kartų ir įvairiomis formomis įvertintos kaip prieštaraujančios ir nesuderinamos su Lietuvos Respublikos konstitucine santvarka ir įstatymais bei su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“, – sakė viena iš pataisų iniciatorių Seimo narė Paulė Kuzmickienė^[2].

KGB bendradarbių viešinti nesiryžta

Ir nors priklausymas sovietinėms jėgos ir politinėms struktūroms, panašu, Seimo manymu, garbės tikrai nedaro – kas gi norėtų būti siejamas su kankintojais – vis dėlto KGB bendradarbių viešinimo klausimo apsispręsta daugiau nebekelti. 

Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad tai gali prieštarauti šalies Konstitucijai – tokią išvadą paskelbė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Nemanome, kad KGB bendradarbių išslaptinimas prieštarauja Konstitucijai. Jų išviešinimas atitiktų Konstitucijos dvasią ir tą reikėtų padaryti“, – sakė viena iš projekto iniciatorių Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė.

Nors balsuodamas dėl rezoliucijos apie komunistų partiją P. Gražulis ir susilaikė, tačiau KGB slaptumo reikalus jis įvertino skeptiškai.

„KGB struktūros tampa aukso fondu? Apie jas nieko negalima kalbėti, o jeigu kalbėsime, pažeisime Konstituciją... Kodėl dangstome buvusius KGB bendradarbius, kodėl jie tapo nacionaline vertybe?“ – kalbėjo P. Gražulis^[3].

Komunistų partijai priklausė ir Gitanas Nausėda

Visai neseniai Lietuvoje buvo beįsisiūbuojantis Prezidento Gitano Nausėdos veiklos komunistų partijoje klausimas. Tiesa, jį netruko pakeisti „čekučių“ skandalas. Vis dėlto, nors nemaža dalis politikų savo laiku buvo komunistų partijos nariais, tai nieko per daug nestebina, bet kalbant apie prezidentą, visuomenę nuvylė faktas, kad ši informacija buvo nuslėpta.

„Nemanau ir neteigiu, kad priklausymas komunistų partijai yra nenusiplaunama dėmė, tačiau prezidentas Nausėda savo politinėse kalbose linkęs sietis su Sąjūdžiu ir Sąjūdžio mitingais, kai tikrovėje tuo laiku pasirinko kitą barikadų pusę – bent jau oficialiai“, – rašė faktus paviešinęs žurnalistas Dovydas Pancerovas.

„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsakyme^[4].

Galimybių pasai teisių nepažeidžia, KGB draugų viešinimas – pažeidžia?

Tiesa, visuomenininkai skeptiškai pažiūrėjo į tai, kad KGB bendradarbių pavardžių viešinimas kažkaip pažeidžia Konstituciją. Pažeidžia žmogaus teises. O štai Galimybių pasai Konstitucijos nepažeidė, ir žmogaus teisių nepažeidė – pasak tų pačių Seimo narių.

„Dabartinio Lietuvos Seimo dauguma nusprendė, kad KGB archyvų paviešinimas prieštarauja šalies Konstitucijai, ir gali pažeisti žmogaus teises. 

Dar kartą pakartosiu, kad ta pati Seimo dauguma įvertino, kad Galimybių pasas žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečių teisių nepažeidžia. O tie, kurie teigia kitaip, yra prorusiški ir „vata“, – rašo visuomenininkė Vitalija Jankauskaitė^[5].

Tad klausimas, ką gi tas Seimas taip uoliai slepia? Ne tik kad nesutinka viešinti buvusių KGB’istų, bet ir tuos, kurie to nori, nevengia pavadinti prorusiškais. Lietuvos šeimų sąjūdis, kuris itin dažnai buvo neigiamame kontekste linksniuojamas valdančiosios grietinėlės, parengė peticiją, kurią pasirašė ir daug šalies piliečių, kuria prašė nebeslapstyti dirbusiųjų su KGB pavardžių.

„O kada atėjo laikas balsuoti dėl visų KGB budelių ir šalies išdavikų paviešinimo, kiškiai drąsuoliai išsilakstė. O likę vieningai ir glaudžiai susitelkę apie KGB bylų grobstytojus ir savo bylų naikintojus, balsavo už pasiūlymą KGB žudikų neviešinti“, – rašo peticijos rengėjai^[6].