Suprasti akimirksniu
  • Lietuvos šeimų sąjūdis sieks paviešintis visus KGB bendradarbius
  • 2018 metais buvo išviešintas įtariamų KGB bendradarbių sąrašas
  • Archyvinė KGB medžiaga naudojama politiniam šantažui vykdyti
Šaltiniai
KGB dokumentai
Dalis visuomenės norėtų, jog būtų paviešinti visi KGB bendradarbių sąrašai. Wesley Tingey/Unsplash nuotrauka

Lietuvos šeimų sąjūdis sieks paviešintis visus KGB bendradarbius

Apie KGB dirbusių asmenų išviešinimą kalbama jau ne vienerius metus, bet taip ir neprisiruošiama į dienos šviesą ištraukti pilnų sąrašų. Ir ne nuostabu – juk juose neabejotinai būtų galima aptikti daug nepatogių faktų, apie tai, ką jaunystėje veikė gerbiami politikai bei kiti žymūs asmenys ar jų tėvai. Tačiau Lietuvos šeimų sąjūdis skelbia, jog sieks, kad būtų paviešinti visi KGB bendradarbių sąrašai.

Lietuvos šeimų sąjūdžio politinėje programoje „Lietuva pirmiausia“ jau pačiu pirmu punktu, kaip valstybės atsigavimo priemonė, nurodytas visų KGB bendradarbių paviešinimas. Tiesa, pats Šeimų sąjūdis dar praėjusiais metais Seimui pateikė peticiją dėl pilno KGB bendradarbių paviešinimo, bet ji buvo atmesta. Dabar ta pati peticija ir vėl teikiama Seimui, su viltimi, jog šį kartą į ją bus atsižvelgta ir Lietuvos žmonės pamatys pilnus su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašus.

Be to, Lietuvos šeimų sąjūdis ragina Lietuvos piliečius pasirašyti po peticija ir ją nusiųsti į Seimą elektroniniu būdu, taip palaikant idėją ir drauge tampant peticijos bendraautoriais. Peticijoje rašoma[1]:

„Kiekviena tauta turi teisę žinoti ne tik savo didvyrius, bet ir išdavikus. Istorinė tiesa iki šiol yra slepiama nuo Lietuvos Respublikos piliečių, represinių SSSR struktūrų aukų ir jų artimųjų. Mūsų šalies Konstitucijos 25 str. garantuoja teisę nekliudomai gauti informaciją. 
Rusijos saugumo ir žvalgybos institucijos naudoja archyvuose saugomą informaciją ir neabejotinai žino visus SSSR specialiųjų tarnybų bendradarbius - ir prisipažinusius, ir nuslėpusius savo bendradarbiavimą. Pažeidžiami ir šantažuojami, grasinant atskleisti tiesą, gali būti tiek prisipažinusieji, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius, o taip pat ir jų artimieji. 
Vykstančio karo sąlygomis tokie asmenys gali būti priversti atlikti veiksmus, naudingus karą Europoje pradėjusiai valstybei. Situacija iš esmės pasikeitė, todėl tolesnis visų SSSR represinių struktūrų bendradarbių įslaptinimas prarado bet kokią prasmę ir yra naudingas tik Rusijos specialiosioms tarnyboms. Nepaskelbus bei neįvardinus visų šių asmenų kyla reali grėsmė nacionaliniam saugumui.
Reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimą skubos tvarka pakeisti LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.“

2018 metais buvo išviešintas įtariamų KGB bendradarbių sąrašas

Dar 2018 metų vasario mėnesį „Respublika“ paviešino įtariamų KGB bendradarbių sąrašą. Jis, žinoma, nebuvo pilnas, o jo autentiškumą sunku įrodyti, negalint prieiti prie visų dokumentų. Tačiau tarp KGB galimai dirbusių asmenų buvo galima rasti ne vieną žinomą pavardę. Įtariamų KGB bendradarbių sąraše buvo Liudvikas Sabutis, Rimvydas Valatka, Algimantas Čekuolis, Rasa Juknevičienė, Juozas Bernatonis, Arvydas Anušauskas, Mantas Adomėnas ir daug kitų.

Tuo metu „Respublika“ ir jos vadovas Vitas Tomkus netgi gavo Valstybės saugumo departamento atsiųstą įspėjimą, kuriame minėtasis leidinys ir jo vadovas buvo perspėti apie esą neteisėtus veiksmus. Įspėjime buvo rašoma[2]:

„Taip pat informuojame Jus, kad už valstybės paslapties atskleidimą ir neteisėtą disponavimą valstybės paslaptimi Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę (124, 125 straipsniai). Dėl šios priežasties, įslaptintos informacijos apie asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, paskelbimas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.“

Tačiau „Respublika“ vis tiek nepabūgo paskelbti pavardžių. Per trumpą laiką šeštadieniniuose popieriniuose laikraščio puslapiuose atsidūrė keli tūkstančiai asmenų, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės nutylėjo šį faktą ir ignoravo sąrašo egzistavimą.

Algimantas Rusteika sako, jog yra itin svarbu paviešinti visus KGB bendradarbius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Algimantas Rusteika sako, jog yra itin svarbu paviešinti visus KGB bendradarbius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Deja, apie ryšius su KGB populiarioji žiniasklaida mėgsta kepti straipsnį po straipsnio tik tada, kai galimai nori sumalti į miltus kokį nors politiką, kad šis nebeturėtų šansų rinkimuose. O rašyti neigiamus tekstus apie KGB sąrašuose galimai esančius, tačiau didžiųjų žiniasklaidos šaltinių labai mylimus visuomenės veikėjus - nesinori... Algimantas Rusteika tuo metu rašė:

„Skandalų organizavimo klasikai ir lyderiai, pasirodo, patys labiausiai pasaulyje bijo skandalų. Tokio visuotinio tylėjimo apie rezonansinę, visuomenėje įtampą keliančią informaciją nebuvo net SSSR laikais – tada bent sugalvodavo kokį pasmerkimą ar pasityčiojimą. <...> nepriklausomos žiniasklaidos nebeturim. Užvaldyta, įbauginta, indoktrinuota ir bulvarinė visa – ir internetinė, ir telekomunikacinė, ir popierinė. Jei sąrašas būtų melas – demaskuotų, jei tiesa – kalbėtų, jei nesąmonė – šaipytųsi. Tą darytų bet kurios šalies žiniasklaida. Net Rusijos ir Šiaurės Korėjos.“

Archyvinė KGB medžiaga naudojama politiniam šantažui vykdyti

Kol pilni sąrašai nėra paviešinti, kai kurie politikai geba gudriai panaudoti KGB medžiagą savo tikslams. Paviešindami tik tam tikras pavardes jiems patogiu laiku, jie lengvai pakursto daugybę skandalingų straipsnių, žinių reportažų ir drauge smukdo paviešintus asmenis. Algimantas Rusteika Feisbuko socialiniame tinkle rašo[3]:

„Pats gyvenimas ir nesiliaujantys konservatorių bandymai naudoti archyvinę KGB medžiagą politiniam šantažui rodo, kad tai vienas iš būdų šešėlinei politinei įtakai išlaikyti ir ši galimybė turi būti nedelsiant pašalinta.“
A. Rusteika pabrėžė, jog KGB dokumentų slėpimas padeda įgyvendinti šantažą. Feisbuko įrašo nuotrauka
A. Rusteika pabrėžė, jog KGB dokumentų slėpimas padeda įgyvendinti šantažą. Feisbuko įrašo nuotrauka

Pavyzdžiui, neseniai Vytautas Landsbergis nusprendė ištraukti neaiškių KGB dokumentų kopijas. Naudojantis šiais dokumentais, pagrindiniu taikiniu tapo Vytautas Radžvilas. V. Landsbergis bandė aiškinti, jog KGB dokumentai rodo, kad V. Radžvilas buvo KGB informatoriumi, archyvuose vadinamu tiesiog „R“[4].

V. Landsbergis apkaltino V. Radžvilą, jog bendradarbiavo su KGB. Feisbuko įrašo nuotrauka
V. Landsbergis apkaltino V. Radžvilą, jog bendradarbiavo su KGB. Feisbuko įrašo nuotrauka

Svarbu pabrėžti, kad tai tėra tik spėjimai, nepatvirtinti nenuginčijamais faktais. Tačiau kai jie sklinda iš tokio žinomo ir dalies visuomenės itin gerbiamo asmens lūpų, jie neabejotinai padarys žalos V. Radžvilui ir daugelis nesigilins į faktų tikrumą.