Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Auksas kaip investicija: kada Lietuvoje privaloma susimokėti ir mokesčius?

Finansai ir NT, LietuvaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Auksas. Zlaťáky.cz/Unsplash nuotrauka

Parduodant aukso gaminius teks susimokėti valstybei

Kai atrodo, kad auksas – saugus prieglobstis investuotojams, Lietuvoje slypi mokesčių spąstai, apie kuriuos daugelis net neįtaria. Investicinio aukso ir kitų tauriųjų metalų pirkimas, gamyba ar pardavimas gali pasirodyti paprastas ir aiškus, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi griežtą ir specifinę PVM schemą, kuri gali netikėtai paveikti tiek verslą, tiek paprastą investuotoją.

Pagal VMI „Investicinio aukso apmokestinimo PVM schemą (111–115 str.)“, investicinio aukso tiekimas, įsigijimas iš kitos valstybės narės ar importas gali būti neapmokestinami PVM, tačiau gamintojui ar perdirbėjui suteikiama teisė pasirinkti PVM skaičiavimą, jei pirkėjas yra PVM mokėtojas[1].

Ši teisė turi būti registruota VMI. Taigi, nors investicinio aukso pirkimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti „laisvas nuo mokesčių“, realybėje viskas priklauso nuo verslo modelio ir pirkėjo statuso.

Nors schema akcentuoja investicinį auksą, svarbu žinoti, kad kiti taurieji metalai – sidabras, platina ar paladis – gali turėti skirtingą mokestinę tvarką. Gyventojo atveju, jei pardavimas nėra verslo veikla ir pajamos neviršija metinės ribos, gali būti netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), tačiau tai jau susiję ne su PVM, o kitais mokesčiais.

Už aukso gaminius gali tekti susimokėti mokesčius valstybei. Or Hakim/Unsplash nuotrauka

Kada reikia mokėti PVM ir GPM?

Ši schema yra ypač svarbi verslams: gaminant ar perdirbant investicinį auksą, pasirinktas PVM režimas gali pakeisti tiek verslo prievoles, tiek pirkėjo atskaitymus.

Pirkėjams svarbu pasitikrinti, ar tiekėjas taiko PVM, o gyventojams – atkreipti dėmesį į galimus GPM ar kitus mokesčius. Dokumentų išsaugojimas, pvz., pirkimo‑pardavimo kvitai, gali būti lemiamas ginčų ar patikrinimų atvejais.

Štai pateikiame lentelę, kurioje galima matyti, kaip pagal VMI schemą Lietuvoje yra apmokestinamas investicinis auksas ir kiti taurieji metalai:

KategorijaPVM taikymasKas gali taikyti PVMPastabos
Investicinis auksas (luitai, monetos)PVM neapmokestinamas pagal numatytą schemąGamintojas / perdirbėjas gali pasirinkti skaičiuoti PVMJei pirkėjas PVM mokėtojas, svarbu patikrinti, ar PVM taikomas
Sidabras, platina, paladisPriklauso nuo gaminio ir naudojimoVerslas ar privatus asmuoJei tai ne verslo pardavimas ir pajamos neviršija metinės ribos – GPM gali būti netaikomas
Perdirbtas investicinis auksasPVM gali būti taikomas pagal pasirinkimąTik gamintojas/perdirbėjasReikia registruoti VMI pasirinkimą
Importas iš ES/ trečiųjų šaliųPVM gali būti netaikomas (investicinio aukso atvejis)ImportuotojasPriklauso nuo to, ar produktas laikomas investiciniu auksu

Mokesčių sistema Lietuvoje investiciniam auksui ir tauriųjų metalų gaminiams nėra vienoda – ji turi specifinę PVM liniją ir kitus aspektus, susijusius su pajamų mokesčiu.

Pagrindinė nuostata – investicinio aukso tiekimas gali būti neapmokestinamas PVM, tačiau verslo pasirinkimai gali lemti kitokią situaciją. Todėl tiems, kurie užsiima tauriųjų metalų gamyba, pardavimu ar investicijomis, verta pasikonsultuoti su mokesčių specialistu, kad tiksliai nustatytų savo mokestines prievoles, nes įstatymo tekstas – tik pradžia, o detalės gali slėpti netikėtus spąstus.

Investavimas į auksą Lietuvoje: ar 5–15 % portfelio gali išsaugoti jūsų kapitalą?

Investavimas į auksą yra vienas seniausių ir tradiciškiausių būdų saugoti kapitalą, išlaikant jo vertę net ekonominės nestabilumo ar infliacijos metu. Auksas vertinamas dėl savo retumo ir plačios panaudojimo srities – nuo prabangos prekių iki technologijų[2].

Į auksą galima investuoti keliais būdais: fiziniu luitu ar plytele, investiciniais fondais ar ETF, susijusiais su auksu, arba kolekcinėmis monetomis ir kitais „papildomos vertės“ objektais. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, o tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo investuotojo tikslų, turimo kapitalo ir rizikos tolerancijos.

Financer.lt pabrėžia, kad auksas gali padėti diversifikuoti portfelį ir apsaugoti kapitalą, tačiau jo grąža dažniausiai būna mažesnė nei rizikingesnių investicijų, o fizinis auksas reikalauja saugojimo ir logistinių išlaidų. Be to, kolekciniai ar monetiniai aukso objektai gali būti sunkiau realizuojami ir reikalauti ekspertizės.

Likvidumas praktikoje nėra absoliutus – pardavimo marža ar supirkimo kainos skirtumai gali sumažinti potencialią naudą. Nors istorinis kainų kilimas atrodo viliojančiai, praeities rezultatai negarantuoja ateities pelno, todėl svarbu suprasti riziką ir ilgalaikę perspektyvą.

Kam geriausia investuoti į auksą?

Investavimas į auksą tinka tiems, kurie siekia kapitalo apsaugos ir portfelio stabilumo, gali laikyti investiciją vidutiniškai ilgą laiką (5+ metų) ir jau turi pagrindinį portfelį akcijų ar obligacijų pavidalu.

Netinkamas šis būdas tiems, kurie tikisi greito pelno, neturi pakankamai kapitalo arba nenori rūpintis fiziniu aukso saugojimu. Prieš investuojant rekomenduojama įvertinti supirkimo ir pardavimo kainų skirtumus, apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip aukso ETF, ir nustatyti portfelio dalį, skirtą aukso investicijoms, paprastai nuo 5 iki 15 %.

Tokiu būdu auksas gali tapti strategiškai svarbia priemone ilgalaikio stabilumo ir kapitalo išsaugojimo siekiams.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika