Pagalbos reikia dabar, tačiau jos gali tekti laukti mėnesį
Mokykla pastebi, kad vaikui sunku, tačiau nuo problemos atpažinimo iki realios pagalbos gali nusidriekti ilgas kelias. Vertinimo eilės, specialistų stygius, tėvų nesutikimas ir trūkstami dokumentai – Valstybės kontrolės auditas atskleidė ne vieną vietą, kurioje pagalbos procesas gali sustoti.
Nors Lietuvoje veikia pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) tinklas, vien jo nepakanka užtikrinti, kad specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintis vaikas būtų laiku įvertintas ir sulauktų pagalbos. Problemų mastas skirtingose šalies vietose taip pat nevienodas.
„Nors šalyje veikia išplėtotas Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) tinklas, pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams dažnai vėluoja. Net 34 proc. tarnybų nurodo, kad poreikių vertinimo eilėse vaikams tenka laukti ilgiau nei mėnesį.
Situaciją apsunkina tai, kad savivaldybėse SUP turinčių vaikų dalis skiriasi daugiau nei keturis kartus (nuo 5 iki 24 proc.), o mažesnis atpažįstamumas tiesiogiai koreliuoja su specialistų trūkumu mokyklose. Jei mokykloje nėra kam teikti pagalbos, vaiko poreikiai dažnai tiesiog lieka neidentifikuoti“, – ataskaitoje nurodo Valstybės kontrolė.
Problema nesibaigia net tada, kai vaiko poreikiai jau pastebėti. 2024–2025 mokslo metais 21 proc. audito metu vertintų mokinių, kuriems buvo atliktas pirminis vertinimas, mokykloje negavo jokios pagalbos. Viena pagrindinių priežasčių – žmogiškųjų išteklių trūkumas.
Tėvų nesutikimas gali sustabdyti visą procesą
Dar viena kliūtis atsiranda tada, kai mokykla mato poreikį įvertinti vaiką, tačiau tam prieštarauja jo tėvai.
Gavusi informaciją apie mokiniui kylančius sunkumus, mokyklos Vaiko gerovės komisija turėtų įvertinti situaciją ir spręsti dėl pirminio vertinimo. Pagal galiojančią tvarką tėvai apie jį turi būti informuojami, tačiau praktikoje mokyklos dažnai laukia jų pritarimo.
Kaip nurodo Valtybės kontrolė, esą jeigu susitarti nepavyksta, vertinimas ir tolesnis kreipimasis į PPT neretai sustoja. Apie tokius atvejus pranešė 35,8 proc. pedagoginių psichologinių tarnybų – jos buvo gavusios mokyklų pranešimų apie vaikus, kurių nepavyko užregistruoti vertinimui dėl tėvų nesutikimo.
Anot kontrolės, mokyklos pirmiausia mėgina šeimų poziciją pakeisti pokalbiais, tačiau tam reikia laiko. Kol ieškoma susitarimo, vaikui reikalinga pagalba gali vėluoti arba apskritai nebūti pradėta teikti.
„Kiekvienas vaikas – nesvarbu, ar susiduriantis su mokymosi sunkumais, ar turintis išskirtinį intelektinį potencialą, privalo būti pastebėtas ir gauti jo poreikius atliepiantį ugdymą. Dabar susiduriame su skausminga realybe: dėl sklandžiai nejudančių procesų, adaptuotų įrankių trūkumo ir tėvų pasipriešinimo pagalba vaikams vėluoja mėnesius, o kartais taip ir nepasiekia mokyklos suolo“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Specialistams trūksta ne tik laiko, bet ir įrankių
Net pasiekus specialistus sklandus vertinimas nėra garantuotas. Valstybės kontrolės duomenimis, 88–98 proc. PPT dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir psichologų susiduria su adaptuotų bei standartizuotų vertinimo priemonių trūkumu.
Akcentuojama, kad ypač sudėtinga vertinti ikimokyklinio amžiaus vaikus, vyresniųjų klasių mokinius, kitakalbius ir sudėtingesnių raidos ypatumų turinčius vaikus.
Panaši problema matoma ir pačiose mokyklose. Tinkamų vertinimo priemonių trūksta 73 proc. jose dirbančių švietimo pagalbos specialistų, o apie 40 proc. darbuotojų pirminiam vertinimui naudoja pačių parengtus įrankius.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad procesą ilgina ir medicininių dokumentų gavimas. Net 85 proc. PPT informaciją apie vaiko sveikatą gauna tiesiogiai iš tėvų. Jei dokumentai nepateikiami laiku, vertinimas gali užsitęsti, o specialistams gali pritrūkti informacijos išsamioms išvadoms parengti.
Siūlo aiškias taisykles situacijoms, kuriose sistema sustoja
Valstybės kontrolės vertinimu, problemoms spręsti neužtenka vien didinti specialistų skaičių – reikia sutvarkyti ir patį pagalbos kelią.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduojama nustatyti aiškią mokyklų veiksmų seką tais atvejais, kai tėvai nesutinka su pirminiu vertinimu, atsisako pasirašyti išvadas, neatvyksta susipažinti su dokumentais ar nereaguoja į mokyklos ir PPT kvietimus.
Siūloma keisti ir sveikatos informacijos panaudojimą, kad vertinant mokinio poreikius būtų galima remtis jo sveikatos pažymėjime jau esančiais duomenimis, o procesas mažiau priklausytų nuo dokumentų perdavimo per tėvus.
Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti bendrą pedagoginio psichologinio vertinimo standartą ir specialistus aprūpinti reikalingais instrumentais. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad mokinių poreikiai visoje šalyje būtų vertinami pagal vienodesnius kriterijus.
Auditas parodė, kad pagalbos sistema egzistuoja, tačiau vaiko kelias joje gali sustoti ne viename etape. Eilės, tėvų nepritarimas, dokumentų, specialistų ar vertinimo priemonių trūkumas gali reikšti papildomas laukimo savaites ar net mėnesius.
O vaikui, kuriam pagalbos reikia šiandien, kiekvienas toks sustojimas reiškia laiką mokykloje be jam reikalingų sąlygų mokytis.
