Tviterio failus nagrinėjančiame komiteto posėdyje – demokratų cirkas
Valdant demokratams JAV piliečių žodžio laisvės bei teisės į atvirai prieinamą informaciją atsidūrė pavojuje – būtent tai įrodyti siekia Atstovų rūmų respublikonai, kurie tęsia tyrimą dėl vyriausybių institucijų, agentūrų ir technologijų milžinių regztų cenzūros pinklių, kurias atskleidė garsieji tviterio failai.
Praėjusią savaitę Atstovų Rūmų teismų komiteto, Federalinės valdžios ginkluotės klausimais pakomitetis surengė posėdį, kuriame siekta išsiaiškinti, ar demokratų valdžios atstovai iš tiesų ragino didžiųjų socialinių platformų vadovus cenzūruoti bei slopinti dalį informacijos, manipuliuoti demokratams nepalankiomis žiniomis.
Į šį posėdį buvo pakviesti ir keletą tviterio failų dalių paskelbę nepriklausomi žurnalistai Mattas Taibbi ir jo kolegas Michaelas Shellenbergeris. Jie turėjo progą patys viešai pristatyti tai, ką atskleidė jų vidinių tviterio dokumentų analizė, papildyti arba pagrįsti dalį savo teiginių.
Vis gi, vykusiame posėdyje taip ir neužsimezgė konstruktyvus dialogas. Atstovų Rūmų demokratai nesirinkdami žodžių suskubo užsipulti žurnalistus, be pagrindo abejodami jų kompetencija bei asmeniniais siekiais. Pastebėta ir tai, kad didžioji dalis demokratų atstovų atsainiai reagavo į pateiktus vykdytos cenzūros pavyzdžius.
Respublikonams įstatymų leidėjams tai tapo dar vienu įrodymu, kad demokratai žiniasklaidą yra pasitelkę savo tikslams įgyvendinti, kad jiems nė kiek nerūpi federalinės valdžios vaidmuo skatinant socialinės žiniasklaidos cenzūrą ir iš eilinių amerikiečių atimant Konstitucines teises.
Žiniasklaidos ir vyriausybės cenzūros pinkles viešinę žurnalistai sulaukė antpuolio
Atstovų Rūmų komiteto posėdis nuo pirmųjų jo minučių prasidėjo sunkiai nuslepiama įtampa ir priešiškumu, sklindančių iš dalies demokratų partijos politikų. Pavyzdžiui, demokratė iš Viskonsino valstijos Stacey Plaskett žurnalistams M. Taibbi ir M. Shellenbergeriui užklijavo „tariamų žurnalistų“ etiketę. M. Taibbi atsakė, kad yra savo profesinėje karjeroje pelnęs ne vieną žurnalistikos apdovanojimą[1].
„Nesu tariamas žurnalistas. Esu pelnęs Nacionalinį žurnalistikos apdovanojimą, I. F. Stouno apdovanojimą už nepriklausomą žurnalistiką, parašiau 10 knygų, tarp jų – keturis „New York Times“ bestselerius“, – atrėmė jis.
Tokiai priešiškumo taktikai nepasiteisinus, S. Plaskett ėmėsi jau kitų komunikacijos priemonių bei netikėtai pareiškė, kad posėdyje dalyvaujantys žurnalistai kelia tiesioginę grėsmę.
„Pone pirmininke, neperdedu sakydama, jog jūs pasikvietėte du liudytojus, kurie kelia tiesioginę grėsmę jiems prieštaraujantiems žmonėms“, – sakė S. Plaskett.
Dalis net demokratų barikadų pusėje esančiųjų su tokia politikės retorika karštai nesutiko. Štai, „The Intercept“ biuro vadovas Ryanas Grimas sukritikavo S. Plaskett elgesį ir teigė, kad kalbos apie liudytojų keliamą grėsmę peržengia ribas ir turi būti pasmerktos.
Vis tik, didesnioji dalis demokratų, agresyvų žurnalistų puolimą tęsė toliau. Teksaso atstovė Sylvia Garcia be jokių akivaizdžių įrodymų apkaltino M. Taibbi ir M. Shellenbergerį, jog šiems už tviterio failų paviešinimą buvo dosniai sumokėta.
Debbie Wasserman Schultz dar labiau išplėtė šią teoriją ir teigė, kad M. Taibbi reportažai yra „įtartini“, nes dėl jų jis sulaukė didesnio populiarumo tviteryje ir „Substack“.
Tačiau demokratai ne tik kėsinosi į žurnalistų profesinę reputaciją, tačiau ir parodė akivaizdų cenzūrą teisinantį elgesį bei abejingumą. Pavyzdžiui, Niujorko atstovas Danas Goldmanas teigė, kad tviterio failai „iš esmės nepateikė nė vieno tikro pavyzdžio, kad valdžia cenzūruotų viešumai tinkamą kalbą“[2].
Respublikonai šį komiteto posėdį suskubo įvardinti kaip vieną neetiškiausių istorijoje, o nepriklausomi politikos analitikai ir žiniasklaidos apžvalgininkai nepašykštėjo kritikos demokratų elgesiui.
Akcentuota tai, kad apklausti žurnalistai nėra dešiniųjų pažiūrų, niekuomet nesidalino kraštutine, ekstremistine ar kitaip ideologiškai pavojinga informacija, tačiau tik atliko savo, kaip žurnalistų darbą – informavo visuomenę.
Nors pernai tviterį nusipirkęs Elonas Muskas suteikė žurnalistams prieigą prie vidinių kompanijos dokumentų, įrodymų, kad tai yra neteisėta, nėra. Agresyvus demokratų elgesys komiteto posėdyje tik pasiuntė tvirtus signalus šalies žurnalistams, jog jeigu šie planuoja pranešti demokratams nepatogią informaciją – taip pat susidurs su tokiais puolimais[3].
JAV žiniasklaida tapo ištikima demokratų partnere
Praėjus kelioms dienoms po liudijimų Atstovų Rūmuose, žurnalistas M. Taibbi sutiko pabendrauti su JAV žiniasklaida. Dalyvaudamas laidoje „The Brian Kilmeade Show“, žurnalistas pašiepė demokratus dėl jų „komiškai nevykusių išpuolių“[4].
„Tikėjausi, kad jie mus užsipuls, bet jie tikrai komiškai nevykusiai tai padarė ir nutraukė bet kokius bandymus įsitraukti į bet kokį pokalbį apie medžiagą. Iš tikrųjų, tik bandė priversti mus pripažinti, kad Rusijos kišimasis įvyko“, – sakė M. Taibbi.
Žurnalistas pabrėžė ir tai, kad demokratai pademonstravo būtent tokį elgesį, kokį ne kartą patys yra kritikavę.
„Jie bandė kalbėti apie mano šaltinius, kas buvo labai keista, pavadino mus tiesiogine grėsme jiems prieštaraujantiems žmonėms, o tai yra tai, dėl ko jie skundėsi, kai prezidentu buvo Donaldas Trumpas. Jei jis tai būtų pasakęs žurnalistui, ar galite įsivaizduoti, kokia būtų buvusi reakcija?“, – kalba M. Taibbi.
Jo teigimu, vyriausybė tiesiog tikisi, jog naujienų organizacijos aklai laikysis jų reikalavimų, o kitu atveju, susidurs su didžiule žala reputacijai.
„Žiniasklaida, kuri turėtų kontroliuoti sistemą, užuot tyrusi bet kurią iš šių grupių dabar tapo jų partnere“, – mano žurnalistas.
M. Taibbi teigimu, vyriausybės sukurtas informacijos cenzūravimo tinklas, apimantis žiniasklaidą ir technologijų kompanijas, veikia taip profesionaliai, jog akimirksniu gali nuslėpti pavojinga laikomą informaciją, o apie tai sužinoti visuomenei tampa ypač sunku.
„Taigi, jei visa kita nepavyktų, jei vyriausybei nepavyktų ko nors pašalinti, kitas žingsnis būtų tas, kad jie kreiptųsi į draugišką „Times“, „Post“, „Financial Times“ ar bet kurio kito iš tuzino leidinių žurnalistą, kuris savo ruožtu paskambintų tokiai bendrovei kaip tviteris ir paklaustų: „Kodėl nepašalinote šių 15 paskyrų? Ir ar galite mums pasakyti, iki dienos pabaigos, ar ketinate tai padaryti, ar ne?“, – apie įsivyravusią cenzūrą kalba žurnalistas.
