Seimo sprendimas dėl naujo pareiginės algos bazinio dydžio nustato darbo užmokesčio augimą viešajame sektoriuje
Seimas patvirtino naują pareiginės algos bazinį dydį, kuris nuo kitų metų sieks 1798 eurus. Sprendimui pritarė 71 parlamentaras, 34 susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas. Bazinis dydis didėja 12,6 euro, arba 0,7 procento, ir taps pagrindu apskaičiuojant darbo užmokestį daugiau kaip 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų.[1]
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigė, kad šis augimas palies valstybės ir savivaldybių įstaigų tarnautojus, pareigūnus, politikus, teisėjus bei karius. Pagal galiojančią sistemą būtent šis dydis lemia atlyginimų skaičiavimo formulę, todėl net ir nedidelis jo pokytis tiesiogiai paveikia viešojo sektoriaus išmokas.
Sprendimas priimtas svarstant kitų metų biudžeto nuostatas ir išlaikant ankstesnę Seimo praktiką nedideliu, bet reguliariu būdu koreguoti bazinį dydį.
Diskusijos parlamente atskleidė opozicijos nepasitenkinimą lėtu atlyginimų augimo tempu
Opoziciniai parlamentarai tvirtino, kad toks bazinio dydžio didėjimas yra pernelyg lėtas ir nebeatitinka nei infliacijos, nei viešojo sektoriaus konkurencingumo poreikių. Konservatorius Jurgis Razma posėdyje pareiškė: „Alga po šitų sprendimų atrodys labai liūdnai, niekaip šis padidinimas neatitinka ir infliacijos, mes skurdiname viešąjį sektorių ir vargu, ar bus lengva ten pritraukti kompetentingus žmones“.
Tokia kritika atspindi platesnę diskusiją, kuri tęsiasi jau ne vienerius metus: viešojo sektoriaus atlyginimai, lyginant su privataus sektoriaus vidurkiu, dažnai didėja lėčiau, o daliai sričių – ypač švietimui, socialinėms paslaugoms ir administracijai – sudėtinga konkuruoti dėl kvalifikuotos darbo jėgos.
Posėdyje nebuvo pateikta alternatyvių skaičiavimų, kurie parodytų, kiek didesnis augimas galėtų būti finansiškai pagrįstas, tačiau opozicija akcentavo, kad realus atlyginimų lygis viešajame sektoriuje toliau trauksis nuo pragyvenimo kaštų.

Nuo 2027 metų bazinio dydžio nustatymas bus susietas su ekonominiais rodikliais
Kartu su bazinio dydžio patvirtinimu Seimas priėmė ir įstatymo pakeitimus, nustatančius naują tvarką nuo 2027 metų. Pagal ją pareiginės algos bazinį dydį turės nustatyti nacionalinė kolektyvinė sutartis, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją, minimalios mėnesio algos kitimą bei viešojo sektoriaus darbo užmokesčio dinamiką.
Šis modelis formaliai susieja atlyginimų augimą su pagrindiniais ekonominiais rodikliais, tačiau nepanaikina politinės atsakomybės – jeigu kolektyvinėse derybose nepavyks susitarti, dydį tvirtins Seimas, remdamasis Vyriausybės siūlymu. Tokia nuostata reiškia, kad ir toliau liks vietos politinėms diskusijoms dėl viešojo sektoriaus finansavimo prioritetų.
Derybų mechanizmas turėtų suteikti daugiau aiškumo profesinėms sąjungoms ir darbdaviams, tačiau praktinis jo veikimas priklausys nuo to, ar bus įmanoma suderinti skirtingų interesų grupių lūkesčius ekonominio ciklo svyravimų sąlygomis.