Kai gyvename pilnai jausdami: psichologė apie intuiciją, kuri padeda – ir kuri klaidina
Dalis žmonių priima sprendimus taip, kaip jaučia čia ir dabar – be analizės, be darbo su savimi. Kartais tai išgelbsti, kartais nuveda į aklavietę.
Laidoje (Ne)standartai psichologė, psichoterapeutė Eglė Kijevič Zakaraitė aiškina, kad intuicija nėra magiškas kompasas, o gebėjimas girdėti kūną ir atskirti vidinį žinojimą nuo senų žaizdų.
„Mes visi turime pojūčius… Ir kai padidiname 10 kartų tą pojūtį, galime jausti ir suprasti, kaip reaguoja kūnas. Tada transliuojame tai garsiai, visiškai atjungdami protą – ne bandydami išanalizuoti, o būdami čia ir dabar“, – sako ji.
Klaida prasideda, kai „ant jausmo“ painiojame traumų impulsus su tikra vidine kryptimi. Eglė perspėja: euforija santykių pradžioje ar „užliejantis tikrumas“ sprendimuose nebūtinai yra intuicija.
„Kur yra intuicija, kur einu iš vidinio žinojimo, ir kur einu iš traumos trigerio? Kai susikuriame iliuziją – ‘čia mano žmogus, mes sielos dvyniai’ – verta sustoti ir paklausti: o kur esu aš? Ar matau vaizdą iš šono, ar jau susiliejau?“ – kalba ji.
Intuiciją galima ugdyti, bet be savistabos ji tampa loterija
„Mes puikiai viską logiškai žinome, bet darome iš jausmų, iš emocijų, iš inercijos… todėl yra pasąmonė. Į ją reikia leistis, jei norime autentiško sprendimo, o ne senų modelių pakartojimo“, – teigia pašnekovė.
Ir vis dėlto intuicijos ji neišsižada: „Savo intuicija pasitikiu 110 procentų. Ji man nemeluoja. Net jei nesuprantu, kodėl taip darau, po kiek laiko suprantu.“ Raktas – nuolatinis savęs tikrinimas: ar tai kūno žinutė, ar praeities šešėlis.
Visa laida atskleidžia paprastą principą: intuicija patikimiausia tada, kai ja remiasi ne vien jausmas, o ir atsakomybė sau – sustoti, įsiklausyti, atskirti. Pilną (Ne)standartai laidą su psichologe Egle rasti galite YouTube kanale 77TV.
