Išmanusis telefonas taps mūsų mirties pranašu
Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be savo išmaniojo telefono. Naudojamės juo darbe, skambiname šeimos nariams ir draugams, naršome socialiniuose tinkluose ar tiesiog skaitome naujienas.
Išmanusis telefonas mums pasitarnauja ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, gali nurodyti, kokio oro už lango tikėtis rytoj, praneša apie draugo ar tolimo giminaičio gimimo dieną, primena apie laukiantį susitikimą.
O jau ne tokioje tolimoje ateityje išmanusis telefonas gali mums pranešti ir apie artėjančią mirtį. Moksliniame žurnale „PLOS Digital Health“ paskelbtame naujame tyrime nustatyta, kad išmaniojo telefono jutikliais pasyviai sekant judesių duomenis, galima prognozuoti asmens penkerių metų mirtingumo riziką maždaug 70 proc. tikslumu[1].
Tyrimas grindžiamas daugybe įrodymų, rodančių ryšį tarp žmogaus ėjimo greičio ir bendros sveikatos bei savijautos. Tyrėjai išnagrinėjo didelį duomenų rinkinį, apimantį 100 000 asmenų, iš Jungtinės Karalystės biobanko.
Šie asmenys vieną savaitę nešiojo riešo aktyvumo monitorius. Naudojant vos šešias minutes per dieną trunkantį vaikščiojimo intensyvumo stebėjimo duomenų rinkinį, prognozavimo algoritmas galėjo pasiūlyti penkerių metų mirtingumo rizikos vertinimą, kuris buvo toks pat tikslus, kaip ir duomenys, gauti naudojant visą parą nešiojamus prietaisus ar sudėtingesnius klinikinius eisenos testus.
Mokslininkai žada išsamesnius tyrimus su etniškai įvairesne populiacija
Tyrimą atlikę mokslininkai aiškina, kad gauti duomenys buvo surinkti iš aktyvumo monitorių, kuriuos būtų įmanoma surinkti ir naudojant nebrangius šiuo metu daugumos žmonių turimus telefonus. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad dėl išsamių klinikinių eksperimentų su pigiais telefonais, buvo sukurti labai tikslūs širdies ir plaučių ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės prognozavimo modeliai:
„Tai ypač svarbu sveikatos lygybės tikslais, nes gyventojų grupės, kurioms kyla didžiausia rizika sveikatai, dažnai turi mažiausiai išteklių – taigi asmenims, kurie dažniausiai turi pigius telefonus, o ne modernius dėvimus prietaisus, lengvas vertinimas būtų naudingiausias“, – tyrimo išvadose sakė tyrėjai.
Tyrėjų modelio atliktos būsimos mirties prognozės po vienerių metų buvo teisingos 72 proc. atvejų, o po penkerių metų – 73 proc. atvejų, t. y. panašus tikslumas buvo nustatytas ir pernai paskelbtame tyrime, kuriame buvo analizuojamas tas pats duomenų rinkinys, tačiau buvo naudojamos ne minutės, o valandos duomenys[2].
Pasak tyrimo autoriaus Bruce’o Schatzo, Ilinojaus universiteto kompiuterių mokslo tyrėjo, mokslininkai pasirinko tokią trukmę, kad imituotų šešių minučių ėjimo testą, t. y. širdies ir plaučių funkcijos matavimą, kuris paprastai atliekamas per vizitą pas gydytoją ir kurio metu dalyviai šešias minutes eina įprastu tempu, o bendras jų nueitas atstumas lyginamas su jų amžių atitinkančiais kriterijais.
„Gerai žinoma, kad žmonės, kurie daugiau ir intensyviau juda, gyvena ilgiau“, – sako B. Schatzas.
Vis dėlto, tyrimo autorius teigė, kad ateityje planuoja detalesnius tyrimus, kurie gali atskleisti dar daugiau informacijos. Skelbiama, kad būsimuose tyrimuose turėtų būti daugiau rasinės ir etninės įvairovės: nors tyrimo dalyviai atspindėjo Jungtinės Karalystės gyventojus, dauguma jų buvo baltaodžiai.
Ateityje, į tyrimą siekiama įtraukti ir didesnę populiaciją. Mokslininkai siekia Nacionalinio sveikatos instituto pagalbos ir planuoja, kad sekančiame tyrime bus įtraukta jau daugiau nei 1 mln. žmonių[3].
Apie artėjančią mirtį įspėti gali ir akies tinklainė, ir pusiausvyros stoka
Artėjančią mirtį ar bent jau dėl sveikatos sunerimti verčiančius signalus siunčia ir kiti mūsų organizmo ženklai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje paskelbtame tyrime, mokslininkų komanda pristatė idėją, jog paprastas akių tinklainės skenavimas gali parodyti, ar žmogui gresia ankstyva mirtis[4].
Tyrimo metu nustatyta, kad kuo didesnis skirtumas tarp asmens chronologinio amžiaus ir tinklainės amžiaus, tuo didesnė rizika mirti. Tolimesniame tyrime, siekiant nustatyti asmens imuninės sistemos amžių, buvo orientuojamasi į kraujo uždegiminių biomarkerių modelį. Kitame projekte, siekiant apskaičiuoti biologinį amžių ir nustatyti galimą gyvenimo trukmę, buvo stebimas DNR mutacijų skaičius laikui bėgant.
Daugumos sveikų vidutinio amžiaus suaugusiųjų atveju algoritmas galėjo tiksliai nuspėti asmens amžių trijų su puse metų ribose iš vieno tinklainės atvaizdo.
Dar įdomesnis buvo atradimas, kad asmenys, kurių chronologinis amžius ir tinklainės amžius labai skyrėsi, turėjo didesnę mirties riziką per 11 metų stebėjimo laikotarpį. 49–67 proc. didesnė tikimybė mirti buvo tiems, kurių tinklainės amžiaus skirtumas buvo didesnis nei treji metai, nei tiems, kurių tinklainės amžiaus skirtumas buvo nedidelis.
Tyrimo metu apskaičiuota, kad kiekvienais metais, kai tinklainės amžius skyrėsi nuo chronologinio amžiaus, mirtingumas dėl visų priežasčių padidėjo dviem procentais, o mirtingumas dėl kitų priežasčių, išskyrus širdies ir kraujagyslių ligas ir vėžį – trimis procentais.
Tuo tarpu 2019 m. paskelbtame tyrime teigta, kad mirties riziką per artimiausius 10 metų galima nustatyti pagal kraujo tyrimą, kuriame stebima 14 skirtingų biomarkerių.
Tyrimo rezultatai rodė, kad testas leidžia tiksliai prognozuoti mirtingumą visų amžiaus grupių vyrams ir moterims[5]. Kraujo tyrimas leido nustatyti 14 biomarkerių, kuriuos tyrėjai nustatė kaip susijusius su mirtingumu: nustatyti biomarkeriai nebuvo susiję su konkrečiomis ligomis, o atspindėjo bendrą sveikatos būklę, įskaitant riebalų rūgščių apykaitos, uždegimo ir glikolizės žymenis.
Kitame, 2022 m. vasarą paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 1 700 tiriamųjų, nustatyta, kad neproporcingai dažnai miršta būtent tie, kurie nesugeba atlikti 10 sekundžių pusiausvyros testo. Tyrimo autoriai pasiūlė, kad toks patikrinimas galėtų tapti įprastinės sveikatos patikros dalimi[6].
Žmogaus pusiausvyros pablogėjimą lemia daugybė sudėtingų veiksnių, įskaitant kaulų tankio mažėjimą, fizinės jėgos praradimą ir susilpnėjusį gebėjimą apdoroti jutiminę informaciją apie kūno padėtį ir supančią aplinką. Prasta pusiausvyra taip pat gali rodyti kitas sveikatos problemas, įskaitant ausų infekcijas, insultą ir išsėtinę sklerozę.
Šio naujo tyrimo autoriai siekė tai pagrįsti ir nustatė, ar pusiausvyra gali būti naudojama vertinant žmogaus mirties nuo bet kokios priežasties per artimiausią dešimtmetį riziką. Šiuo tikslu jie išnagrinėjo 1 702 asmenų, kurių eisena buvo stabili ir kurių amžius svyravo nuo 51 iki 75 metų, duomenis.
Mokslininkai analizavo tokius rodiklius kaip kūno svoris, odos raukšlių matavimai, liemens apimtis ir ligos istorija, ir privertė kiekvieną dalyvį 10 sekundžių pastovėti ant vienos kojos. Kiekvienas asmuo galėjo tris kartus bandyti stovėti bet kuria koja, tačiau 348, t. y. maždaug vienas iš penkių tiriamųjų, nesugebėjo atlikti testo. Tokių nesėkmių skaičius didėjo su amžiumi.
Tarp 51–55 metų amžiaus žmonių šis rodiklis siekė apie penkis procentus, tarp 56–60 metų amžiaus žmonių – aštuonis procentus, tarp 61–65 metų amžiaus žmonių – beveik 18 procentų, o tarp 66–70 metų amžiaus žmonių – šiek tiek mažiau nei 37 procentus. Daugiau nei pusė 71–75 metų amžiaus asmenų nesugebėjo atlikti 10 sekundžių pusiausvyros testo, todėl tikimybė, kad jie jo neatliks, buvo 11 kartų didesnė nei 20 metų jaunesnių tiriamųjų.
Testo neišlaikiusiųjų sveikata buvo prastesnė, jie dažniau sirgo nutukimu, širdies ligomis ir aukštu kraujospūdžiu. Be to, antrojo tipo cukrinis diabetas šioje grupėje buvo maždaug tris kartus dažnesnis.
