„ChatGPT“ toliau užkariauja pasaulį: leidžiamas naudoti teisės universiteto paraiškose
Pasaulyje, kuriame technologijos tobulėja neregėtu greičiu, švietimo įstaigos atsiduria kryžkelėje ir sprendžia, ar priimti naujas priemones, ar jų atsisakyti. Neseniai Arizonos valstijos universiteto Sandra Day O’Connor teisės koledžo paskelbtas leidimas naudoti dirbtinio intelekto priemones, tokias kaip „ChatGPT“, studentų prašymuose yra ryškus šio technologinio galvosūkio pavyzdys.
Šis sprendimas buvo priimtas po Mičigano universiteto Teisės mokyklos, kuri uždraudė tokias priemones. Tai atspindi sudėtingą ir skirtingą požiūrį į dirbtinio intelekto vaidmenį švietime. Ne vienas yra už tokia sinovacijas ir tikis pokyčių į gerą, bet duagelis baiminasi, kad „ChatGPT“ ir kiti dirbtinio intelekto įrankiai atims darbovietas ar sukels kitokias porblemas visuomenėje ar kitose srityse. Net ir Holivudo rašytojai protestuoja dėl panašių priežasčių[1].
Arizonos valstijos universiteto Sandra Day O’Connor teisės koledžas viešai paskelbė, kad būsimiems studentams bus leista naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, kad padėtų rengti paraiškas. Šioje deklaracijoje pabrėžiamas skaidrumas, numatant nuostatas, pagal kurias pareiškėjai privalo atvirai atskleisti DI priemonių naudojimą ir užtikrinti, kad visa pateikta informacija būtų tiksli[2].
Ši politika atitinka teisės mokykloje galiojančią išankstinę sąlygą pareiškėjams patvirtinti, ar jie pasitelkė profesionalų konsultantą, kuris padėtų teikti paraiškas. Dekanė Stacy Leedsas pabrėžė, kad naujai paskelbta politika pripažįstama vis didėjanti dirbtinio intelekto įrankių tendencija teisininkų bendruomenėje ir užtikrinama, kad šie įrankiai nebūtų naudojami klaidingai informacijai generuoti.
DI technologijos priešakyje „ChatGPT“ įrankis, kuris keičia istoriją
Vos pernai išleista programa „ChatGPT“ tapo dėmesio vertu dirbtinio intelekto ir švietimo sankirtos simboliu. Kaip dirbtinio intelekto asistento programa, galinti atlikti išsamią analizę ir kurti tekstą įvairiais stiliais, DI įrankio atsiradimas sukėlė pedagogų susirūpinimą ir net egzistencinę krizę.
Baimė, kad mokiniai gali naudotis tokiomis priemonėmis užduotims atlikti, iš tiesų nesimokant medžiagos, tapo aktualia problema. Tačiau Arizonos valstijos teisės mokyklos sprendimas yra kiek kitokio požiūrio į šią technologiją įrodymas ir sudaro pagrindą platesniam pokalbiui apie dirbtinio intelekto vaidmenį švietime.
Arizonos valstijos universiteto ir Mičigano universiteto teisės mokyklos politikos kontrastas išryškina platesnę tendenciją, kad akademinėje bendruomenėje vyrauja skirtingi ir kintantys požiūriai į dirbtinį intelektą. Kai kurie dėstytojai, pavyzdžiui, Ethanas Mollickas iš Whartono mokyklos Pensilvanijoje, laikosi atviresnio požiūrio, pripažindami, kad dirbtinio intelekto priemonės studentų darbuose yra neišvengiamos[3].
Pavyzdžiui, E. Mollicko politikoje pabrėžiama, kad svarbu, jog studentai laiduotų už savo darbo tikslumą ir atskleistų dėstytojams dirbtinio intelekto įrankių naudojimą. Šios skirtingos politikos kryptys atspindi požiūrių ir susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto integravimo į mokymo procesą spektrą. Dekanato atstovai taip pat išreiškė įsitikinimą, kad dirbtinis intelektas galėtų veikti kaip lygių galimybių priemonė taikymo procese. Siūlydamos alternatyvą brangiai kainuojantiems profesionaliems konsultantams, kurie gali imti pernelyg didelius mokesčius, dirbtinio intelekto priemonės potencialiai gali suvienodinti sąlygas pareiškėjams iš skirtingų ekonominių sluoksnių.
Žvelgiant į ateitį: ką teisininkams gali keisti dirbtinis intelektas?
Nors teisės mokyklose dirbtinio intelekto įrankiai pritaikyti paraiškų teikimo procese, jų naudojimas kursiniuose darbuose ir auditorijose vis dar svarstomas. Arizonos valstijoje planuojama sukurti mokomuosius vaizdo įrašus, kuriuose studentai būtų supažindinami su priimtinais dirbtinio intelekto naudojimo būdais ir galimais spąstais.
Šiuolaikiniame amžiuje technologijos vis dažniau integruojamos į įvairias profesines sritis, ne išimtis ir teisininko profesija. Marc Lamber, kuris ne kartą išsiskyrė už novatorišką technologijų naudojimą, yra šios transformacijos priešakyje ir dabar savo teisinėje praktikoje taiko „ChatGPT“ ir panašus įrankius. Panagrinėkime penkis būdus, kaip M. Lamberis ir jo advokatų komanda naudoja dirbtinį intelektą, kad pagerintų savo teisinių paslaugų kokybę[4].
Išsamus ir stebėtinai efektyvus tyrimų analizavimo procesas su „ChatGPT“
Teisiniai tyrimai yra kertinis teisininko profesijos akmuo, reikalaujantis nuodugnaus teismų praktikos, įstatymų ir reglamentų nagrinėjimo. „ChatGPT“ tapo novatoriška priemone šioje srityje, nes suteikia greitesnių ir išsamesnių tyrimų galimybių.
Didelio kiekio duomenų apdorojimas kelis kart greitesnis
Tradiciškai teisiniai tyrimai buvo daug laiko reikalaujanti užduotis, dažnai reikalaujanti valandų valandas trunkančio rankų darbo. Naudojant DI, terabaitų duomenų peržiūrą galima atlikti per dalį laiko, kurio prireiktų žmogui. Apibendrindama ir identifikuodama svarbius precedentus, įstatymus ir reglamentus, „ChatGPT“ leidžia supaprastinti ir efektyviau atlikti tyrimą.
Sudėtingų procesinių dokumentų kūrimas su DI įgauna tikslumo
Teisinių dokumentų, pavyzdžiui, skundų ir prašymų, kūrimas dar niekada nebuvo lengvesnis kaip pasitelkus DI. Naudodamiesi šablonais ir konkrečiais nurodymais, „ChatGPT“ gali parengti tikslius ir išsamius dokumentų projektus, todėl juose galima rasti niuansų ir tikslių argumentų.
DI įrankiai gali daugiau nei įprastas teisės supratimas
„ChatGPT“ išsiskiria tuo, kad geba kurti šiuos sudėtingus teisinius dokumentus, nors iš esmės nesupranta teisės. Šis technologinis stebuklas reiškia naują erą teisinių dokumentų rengimo srityje, nes šis procesas tampa greitesnis ir patogesnis.
Liudytojų reakcijos prognozavimas galimas su technologijų inovacijomis
Dirbtinio intelekto galimybės apima ir prognozavimo analizę, padedančią teisininkams numatyti liudytojų atsakymus ir nustatyti neatitikimus ankstesniems parodymams. Analizuodama atradimo proceso duomenis, DI suteikia unikalų pranašumą ruošiantis parodymams.
Teisminės bylos baigties prognozavimas tikslesnis su DI
Neapsiribojant liudytojų analize, tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali peržiūrėti teismų sprendimus ir pateikti įžvalgų apie galimus rezultatus konkrečiais klausimais. Tai suteikia teisiniams argumentams strateginį lygmenį ir leidžia advokatams parengti tvirtesnes bylas.
Įžanginių ir baigiamųjų argumentų tobulinimas su DI kūrybiškumu
Įžanginiai ir baigiamieji argumentai yra labai svarbūs bet kurio teisinio proceso elementai, dažnai reikalaujantys kūrybiškumo ir iškalbos. Tokiais atvejais „ChatGPT“ suteikia šiam procesui naują aspektą, nes padeda struktūrizuoti argumentus, tvarkyti įrodymus ir rengti įtikinamus pasakojimus. Naudodami laipsniškas ir konkretesnes užuominas, teisininkai gali parengti labai įtikinamas bylas. Šis žmogaus kūrybiškumo ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas praturtina argumentavimo procesą ir padeda sudominti prisiekusiuosius.
Automatizavimas skatina užduočių efektyvumą
Teisinės paslaugos yra žinomos dėl didelių išlaidų, daugiausia dėl to, kad teisinės užduotys reikalauja daug laiko. Dirbtinio intelekto įrankių gebėjimas automatizuoti tokias funkcijas, kaip teisiniai tyrimai ir dokumentų rengimas, gali gerokai sumažinti išlaidas, todėl teisinės paslaugos taps prieinamesnės platesniam klientų ratui.
Be išlaidų mažinimo, automatizavimas taip pat leidžia advokatų kontoroms nagrinėti daugiau bylų, taip plečiant jų aprėptį ir didinant poveikį. Šis perėjimas prie didesnio produktyvumo yra didelė pažanga teisininko profesijoje.
Marko Lamberio novatoriškas DI integravimas į kasdienę advokato praktiką leidžia pažvelgti į ateitį, kai dirbtinis intelektas bus ne tik pagalbinė priemonė, bet ir pagrindinė teisininko profesijos sudedamoji dalis. „ChatGPT“ populiarumo įtaka teisės sričiai gali būti didelė ir toli siekianti: nuo revoliucinio teisinių tyrimų pakeitimo iki argumentacijos tobulinimo ir išlaidų mažinimo.
