Rugpjūčio 5-oji – viena trumpiausių dienų istorijoje
Rugpjūčio 5-oji, atrodytų, buvo eilinė antradienio diena, bet laikrodžių duomenimis — ji gali patekti į istoriją kaip viena trumpiausių. Žemė apsisuko 1,34 milisekundės greičiau nei įprasta, todėl diena buvo nežymiai trumpesnė už standartines 24 valandas.
Paprastam žmogui tokie milisekundžių svyravimai nepastebimi, bet mokslininkams — tai itin reikšmingas ženklas. Šie subtilūs Žemės sukimosi pokyčiai gali paveikti laikui jautrias sistemas: nuo GPS iki finansų rinkų[1].
Tai — jau trečias kartas šią vasarą, kai Žemė paspartina apsisukimą. Panašiai trumpesnės dienos fiksuotos liepos 10 ir 22 dienomis. Iki šiol trumpiausia diena buvo užfiksuota 2024 metų liepos 5-ąją — tada Žemė apsisuko net 1,66 milisekundės greičiau.
Kodėl Žemė skuba suktis?
Pagrindinis įtariamas dėl šių pokyčių — Žemės branduolys. Mokslininkai pastebėjo, kad kietasis vidinis branduolys (geležies ir nikelio rutulys planetos centre) lėtina savo sukimąsi. Kad būtų išlaikyta fizikos dėsnių reikalaujama kampinio momento pusiausvyra, likusi planetos dalis kompensuoja tai — sukimasis paspartėja. Tai primena čiuožėją, kuris pritraukia rankas, kad greičiau suktųsi.
Tačiau vidinis branduolys — tik viena iš daugelio įtakos turinčių jėgų. Žemės sukimąsi taip pat veikia atmosferos vėjai, vandenyno srovės, ledynų tirpsmas ir net stiprūs žemės drebėjimai. Visa tai šiek tiek keičia planetos masės pasiskirstymą ir, atitinkamai, sukimąsi. Pavyzdžiui, 2011 metų Japonijos žemės drebėjimas taip pat sutrumpino dieną — nors vos keliomis milisekundėmis[2].
Milisekundės, kurios svarbesnės nei atrodo
Daugeliui žmonių šie pokyčiai atrodo nereikšmingi. Tačiau pasaulis veikia pagal itin tikslų laiką, kurį fiksuoja atominiai laikrodžiai. Net ir menkiausi nuokrypiai — pavyzdžiui, viena milisekundė — gali turėti įtakos palydovų darbui, interneto veikimui, navigacijos sistemoms ir net algoritminiam prekybos greičiui.
Jeigu Žemė ir toliau spartins sukimąsi, gali prireikti „neigiamo šuolinio sekundės“ — pirmą kartą istorijoje iš UTC (koordintuoto pasaulinio laiko) būtų išimta viena sekundė, kad laikas vėl sutaptų su realiu Žemės sukimosi tempu. Tai — reikšmingas žingsnis viso pasaulio laiko sistemų sinchronizavimui.
