Du incidentai, dvi skirtingos reakcijos
Per kiek daugiau nei metus Lietuva du kartus susidūrė su iš Baltarusijos pusės atskridusiais bepiločiais orlaiviais. Abu incidentai iškėlė tą patį klausimą – kaip gerai Lietuva geba pastebėti nedidelius, žemai skrendančius objektus ir kaip greitai gali į juos sureaguoti.
Tačiau abiejų atvejų eiga buvo labai skirtinga.
2025 metų liepą apie virš Vilniaus ir jo apylinkių skrendantį objektą pirmiausia pranešinėjo gyventojai. Kol jo buvo ieškoma, kariuomenės vadovybė neatmetė net versijos, kad jokio bepiločio į Lietuvą galėjo apskritai nebūti įskridę. Po kelių dienų dronas vis dėlto buvo rastas Gaižiūnų kariniame poligone, o vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „Gerbera“, gabenusi sprogstamąjį užtaisą.
Šiąnakt panašus incidentas vystėsi jau kitaip – Lietuvos link judantis objektas buvo pastebėtas dar Baltarusijos teritorijoje, į orą pakilo NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai, o bepilotis Lietuvos teritorijoje buvo sunaikintas.
2025-aisiais apie droną pirmieji pranešė gyventojai
2025 metų liepos 28-osios paryčiais Vilniaus gyventojai pradėjo dalytis pranešimais apie žemai skrendantį objektą. Kai kurie jį teigė girdėję dar apie 5 valandą ryto[1].
Vilniaus Antakalnio rajone droną girdėjęs „Dviračio žinių“ scenaristas Haroldas Mackevičius pasakojo tą naktį pabudęs gerokai anksčiau.
„Aš atsikėliau 3 nakties, nei iš šio nei iš to, nemiga tokia, ir dar pasižiūrėjau įvykius Ukrainoje, pasiklausiau to garso… Ir beveik jau į miegus, o tada išgirdau tą garsą tiesiai virš galvos“, – prisiminė jis.
Buvo apie 5 valandą ryto. H. Mackevičiaus teigimu, objektas skrido pakankamai žemai, kad jo skleidžiamas garsas buvo aiškiai girdimas.
Tokių pranešimų buvo ir daugiau. Pareigūnai skelbė sulaukę apie 30 gyventojų skambučių. Pagal žmonių pateiktą informaciją buvo mėginama atkurti galimą objekto maršrutą – minėtos Kalvelių, Naujosios Vilnios ir Avižienių apylinkės.
Vis dėlto perspėjimą apie galimą droną šalies gyventojai gavo tik apie 7 valandą ryto. Juose raginta pastebėjus nukritusį bepilotį prie jo nesiartinti ir skambinti numeriu 112.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Renatas Požėla tuomet aiškino, kad prieš išsiunčiant perspėjimą buvo laukiama žinutės turinio ir Krizių valdymo centro pavedimo. Be to, pranešimai dėl technologinių sistemos ypatumų gyventojus pasiekė ne vienu metu.
Situacija sukėlė klausimų ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tuometis komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad tokioje situacijoje informaciją pirmiausia turėjo suteikti ne gyventojai, o valstybės stebėjimo sistemos.
„Be abejo, turi būti kitaip – 5-tą ryto jau turėjo sisteminės priemonės suveikti, radaruose, jau turėjom žinoti, ne iš gyventojų videoįrašų daryti sprendimus, bet iš pačių radarų sistemų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kol drono ieškojo, svarstyta ir apie netikrą grėsmę
Kol objekto paieškos tęsėsi, Lietuvos kariuomenės vadovybė viešai kalbėjo apie kelias galimas versijas. Tarp jų buvo ir tokia, kad jokio bepiločio į Lietuvos teritoriją galėjo apskritai nebūti patekę[2].
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tuomet pareiškė:
„Tikrinamos ir kitos versijos – ar jis (dronas – ELTA) vis dar Lietuvoje, o gal tai yra visiškai feikas.“ – anuomet kalbėjo jis.
Kariuomenės vadas taip pat teigė, kad didžioji dalis apklausiamų gyventojų objekto nebuvo matę, o tik girdėjo neįprastą garsą. Abejonių esą kėlė ir internete plitę vaizdo įrašai – buvo įtarimų, kad dalis jų galėjo būti nufilmuoti Ukrainoje.
Neatmesta ir paprasčiausios dezinformacijos versija.
Nors kariuomenė buvo skelbusi, kad tam tikros radiolokacinės žymos pastebėtos dar Baltarusijos teritorijoje, R. Vaikšnoras pabrėžė, kad vien jų neužtenka objektui identifikuoti. Radarų užfiksuoti taškai, pasak kariuomenės vado, galėjo reikšti ne tik droną, bet ir paukščių pulką, debesį ar kitą meteorologinį reiškinį.
Tuometė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė taip pat ragino nedaryti galutinių išvadų – tuo metu vis dar buvo tikrinama, ar bepilotis liko Lietuvos teritorijoje, iš jos išskrido, ar apskritai į ją buvo patekęs.
Tačiau po kelių dienų abejonės dėl paties objekto egzistavimo baigėsi.
Po kelių dienų rastas dronas su sprogmeniu
Pernai metų rugpjūčio 1 dieną Lietuvos kariuomenė patvirtino – ieškotas dronas rastas Jonavos rajone esančiame Gaižiūnų kariniame poligone[3].
Jis buvo aptiktas tarp medžių. Paieškos metu pareigūnai sekė galimą skrydžio trajektoriją, apklausė gyventojus, vertino radarų duomenis, o galiausiai paieškos teritorija buvo susiaurinta iki Kaišiadorių ir Jonavos rajonų.
Kariuomenės atstovai vėliau aiškino, kad drono fiksavimo signalai nebuvo stabilūs. Nors tam tikros žymos buvo užfiksuotos dar Baltarusijos pusėje, objektas iš radarų dingo iki pasiekdamas poligono apylinkes. Pačiame Gaižiūnų poligone radiolokatorių taip pat nebuvo.
Vėliau Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Gaižiūnų poligone rastas bepilotis, turimais duomenimis, buvo „Gerbera“.
Dar svarbiau – apžiūrėjus įrenginį nustatyta, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą. Lietuvos kariuomenės specialistai jį neutralizavo įvykio vietoje, o skraidyklės dalys buvo perduotos specialistų tyrimams.
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius skelbė, kad drone buvo apie du kilogramus sprogstamosios medžiagos. Palyginimui, panašios konstrukcijos „Shahed“ tipo dronas gali gabenti iki 50 kilogramų sprogmenų.
Tačiau pagrindinė tyrimo versija buvo, kad dronas Lietuvos teritorijoje atsidūrė ne tyčia[4].
„Kad tai yra netyčinė veika, dezorientuotas dronas, nukrypęs nuo savo kurso dėl navigacinių trikdžių, klimato sąlygų…“ – tuomet pagrindinę versiją apibūdino D. Paškevičius.
Krašto apsaugos ministerija taip pat kalbėjo apie tikimybę, kad Rusijos paleistas dronas galėjo būti dezorientuotas Ukrainos oro gynybos ir nukrypti nuo numatyto maršruto. Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad atsitiktinis patekimas į Lietuvos teritoriją yra viena pagrindinių tyrimo versijų, tačiau tuo pačiu metu tikrinamos ir kitos.
Taigi objektas, dėl kurio dar prieš kelias dienas buvo svarstoma net dezinformacijos ar neegzistuojančios grėsmės versija, galiausiai buvo rastas Lietuvos teritorijoje su sprogstamuoju užtaisu.
Po metų – dronas jau perimtas ore, o senosios istorijos detalės neviešinamos
Tuo tarpu šiąnakt Lietuvos link artėjantis objektas buvo pastebėtas dar jam skrendant Baltarusijos teritorijoje.
Pasak Karinių oro pajėgų vado A. Matučio, prieš vidurnaktį užfiksuota radiolokacinė atžyma, kurios kryptis ir kiti požymiai leido manyti, kad tai gali būti bepilotis orlaivis.
Kadangi nuo žemės vizualiai patvirtinti valstybės sienos kirtimo nebuvo įmanoma, į orą pakilo NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai. Jie objektą perėmė ir sunaikino Lietuvos teritorijoje.
„Buvo panaudota raketinė ginkluotė“, – patvirtino A. Matutis.
Drono nuolaužos nukrito Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu. Jas renka ir tiria specialistai, todėl kol kas neatskleidžiama, kam priklausė bepilotis, kokia buvo jo paskirtis ir ar jis galėjo gabenti sprogmenų.
Incidento metu Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie galimą oro pavojų. A. Matutis pripažino, kad po įvykio dar reikės įvertinti ir reagavimo bei visuomenės perspėjimo algoritmus.
Tačiau būtent naujas incidentas suteikė progą žurnalistams sugrįžti prie klausimo, kuris po 2025 metų įvykio liko iki galo neatsakytas.
A. Matučio buvo paklausta, ar per daugiau nei metus atsirado naujos informacijos apie Gaižiūnų poligone rastą „Gerberą“.
„Detalės yra įslaptintos“, – atsakė Karinių oro pajėgų vadas.
Toliau šios temos jis komentuoti nepanoro.
