Ar kryžiažodžiai ir sudoku saugo atmintį? Ką iš tikrųjų rodo tyrimai

Rytinė kava, laikraštis ir pieštukas – daugeliui senelių tai kasdienis ritualas, kurį jie gina kaip vaistą: „kol sprendžiu kryžiažodžius, galva dirba“. Ir iš tikrųjų – apie kryžiažodžius, sudoku ir galvosūkius sklando daugybė pažadų, kad jie apsaugo nuo atminties silpimo ir net demencijos. Bet ar tai tiesa, ar tik graži viltis? Mokslininkai šį klausimą tyrinėja jau kelis dešimtmečius, ir atsakymas įdomesnis, nei atrodo. Šiame straipsnyje sąžiningai apžvelgsime, ką iš tikrųjų rodo tyrimai, kur slypi spąstai ir kaip galvosūkius naudoti protingai.

Iš kur kilo mintis, kad galvosūkiai saugo atmintį

Idėja paprasta ir intuityvi: smegenys – kaip raumuo, o jų „treniruotė“ turėtų padėti išlikti stipresnėms. Mokslinėje literatūroje ši mintis vadinama kognityvinio rezervo hipoteze. Pagal ją žmonės, kurie visą gyvenimą aktyviai mokosi, skaito, sprendžia užduotis ir bendrauja, sukaupia tam tikrą „atsargą“. Kai smegenyse prasideda su amžiumi ar liga susiję pokyčiai, tokia atsarga leidžia ilgiau išlaikyti gerą atmintį ir mąstymą, nors patys pokyčiai niekur nedingsta.

Kryžiažodžiai ir sudoku tapo šios idėjos simboliu, nes jie prieinami visiems, pigūs ir aiškiai reikalauja mąstyti. Kryžiažodis verčia ieškoti žodžių atmintyje, derinti užuominas ir raides. Sudoku lavina logiką, dėmesį ir darbinę atmintį – gebėjimą trumpam išlaikyti kelis skaičius galvoje. Bet nuo „atrodo naudinga“ iki „įrodyta, kad saugo“ – ilgas kelias.

Ką rodo dideli stebėjimo tyrimai

Daugiausia duomenų apie galvosūkius gaunama iš vadinamųjų stebėjimo tyrimų. Mokslininkai apklausia tūkstančius žmonių, kaip dažnai jie sprendžia kryžiažodžius ar užsiima kita protine veikla, o tada lygina jų atminties testų rezultatus arba stebi, kam po kelerių metų išsivysto demencija.

PROTECT tyrimas Jungtinėje Karalystėje

2019 m. žurnale International Journal of Geriatric Psychiatry paskelbta Helen Brooker ir kolegų analizė apėmė 19 078 kognityviai sveikus 50–93 metų amžiaus žmones, dalyvavusius internetiniame PROTECT tyrime. Dalyviai nurodė, kaip dažnai sprendžia žodžių galvosūkius – nuo „daugiau nei kartą per dieną“ iki „niekada“, o jų pažintinės funkcijos buvo įvertintos keliolika testų. Išvada: kuo dažniau žmogus sprendžia žodžių galvosūkius, tuo geresni jo dėmesio, mąstymo ir atminties rezultatai. Lygiagretus tos pačios komandos darbas apie skaičių galvosūkius, tokius kaip sudoku, parodė panašų ryšį.

ASPREE tyrimas Australijoje

2023 m. žurnale JAMA Network Open paskelbtame Monash universiteto tyrėjų darbe analizuoti 10 318 australų, kuriems tyrimo pradžioje buvo 70 ir daugiau metų ir kurie neturėjo demencijos. Juos stebėjo apie dešimtmetį. Tie, kurie reguliariai užsiėmė vadinamąja raštingumo ir aktyvia protine veikla – lankė kursus, rašė dienoraštį, sprendė kryžiažodžius, viktorinas ar žaidė stalo žaidimus, – demencija susirgo 9–11 proc. rečiau nei bendraamžiai. Kūrybinė veikla, pavyzdžiui, mezgimas ar tapyba, siejosi su 7 proc. mažesne rizika. Įdomu, kad socialinio tinklo dydis šiame tyrime su demencijos rizika nebuvo susijęs.

Patys tyrimo autoriai atvirai pažymi: rezultatai negali visiškai atmesti galimybės, kad žmonės, kurie mėgsta tokią veiklą, tiesiog turi kitų naudingų savybių ar sveikesnių įpročių.

Koreliacija nėra priežastis: didžiausias spąstas

Čia slypi svarbiausia viso straipsnio mintis. Stebėjimo tyrimai parodo ryšį, bet neįrodo priežasties. Tai, kad kryžiažodžių mėgėjų atmintis geresnė, dar nereiškia, kad būtent kryžiažodžiai ją pagerino. Galimi bent keli kiti paaiškinimai:

• Atvirkštinis priežastingumas. Žmonės, kurių atmintis jau pradeda silpti, galvosūkius dažnai meta, nes jie tampa per sunkūs ir nebeteikia malonumo. Tada atrodo, lyg galvosūkių nesprendžiantys sensta greičiau, nors iš tiesų priežastis ir pasekmė sukeistos vietomis.
• Išsilavinimas ir pajamos. Kryžiažodžius dažniau sprendžia išsilavinę žmonės, o aukštesnis išsilavinimas pats savaime siejamas su mažesne demencijos rizika. Tyrėjai stengiasi į tai atsižvelgti, bet visiškai atskirti šių veiksnių neįmanoma.
• Bendras gyvenimo būdas. Žmogus, kuris kasdien sprendžia sudoku, dažnai ir daugiau vaikšto, skaito, rečiau rūko. Kuris iš šių įpročių iš tikrųjų veikia – sunku pasakyti.
• Įgimti gebėjimai. Tie, kuriems natūraliai sekasi žodžių ir loginės užduotys, labiau tikėtina, kad jas mėgsta. Taigi geri testų rezultatai gali atspindėti ne treniruotės poveikį, o tai, kas buvo nuo pat pradžių.

Įsivaizduokite: pastebime, kad bėgikai retai serga tam tikromis ligomis. Bet ar bėgimas apsaugo, ar tiesiog sergantys žmonės nebėgioja? Su galvosūkiais lygiai tas pats klausimas.

Bronkso senėjimo tyrimas: atidėtas nuosmukis su kaina

Viena įdomiausių istorijų apie kryžiažodžius – 2011 m. paskelbta Jagan Pillai ir kolegų analizė iš ilgamečio Bronkso senėjimo tyrimo (JAV). Mokslininkai nagrinėjo 101 žmogų, kuriems ilgainiui išsivystė demencija, ir žiūrėjo, kada prasidėjo spartesnis jų atminties silpimas.

Rezultatas: kryžiažodžius sprendusiems žmonėms spartesnis atminties nuosmukis prasidėjo vidutiniškai 2,54 metų vėliau nei nesprendusiems. Skamba puikiai, tačiau yra ir antroji medalio pusė – kai nuosmukis jau prasidėjo, kryžiažodžių mėgėjų atmintis silpo greičiau. Tai visiškai atitinka kognityvinio rezervo idėją: atsarga leidžia ilgiau laikytis, bet ligos nesustabdo. Kai rezervas išsenka, simptomai pasireiškia staigiau.

Kitaip tariant, galvosūkiai gali padėti „nupirkti laiko“ – o keleri geros atminties metai yra labai daug. Tačiau tai ne skydas, kuris apsaugo nuo ligos visam laikui.

2022 m. eksperimentas: kryžiažodžiai prieš kompiuterinius žaidimus

Stebėjimo tyrimai turi ribas, todėl ypač vertingi atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kai žmonės atsitiktinai suskirstomi į grupes. Vienas tokių – Kolumbijos ir Duko universitetų tyrėjų darbas, 2022 m. paskelbtas žurnale NEJM Evidence, vadovaujamas psichiatro Devangere Devanando.

Tyrime dalyvavo 107 žmonės, kurių vidutinis amžius – 71 metai ir kuriems buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, t. y. būklė, kai atmintis jau silpsta labiau nei įprasta pagal amžių, bet kasdienis gyvenimas dar nesutrikęs. Pusė dalyvių 12 savaičių namuose kompiuteriu sprendė kryžiažodžius, kita pusė žaidė specialius kognityvinius kompiuterinius žaidimus, skirtus atminčiai ir dėmesiui lavinti. Vėliau abi grupės tęsė „palaikomuosius“ užsiėmimus iki 78 savaičių.

Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus:

• Pagal pagrindinį pažintinių funkcijų testą (ADAS-Cog) kryžiažodžių grupė pasirodė geriau ir po 12, ir po 78 savaičių.
• Po 78 savaičių kryžiažodžių grupėje geriau buvo išlaikytas ir kasdienis funkcionavimas.
• Magnetinio rezonanso tyrimai parodė mažesnį smegenų tūrio mažėjimą kryžiažodžių grupėje.
• Skirtumas ryškiausias buvo žmonėms, kurių sutrikimas buvo pažengęs toliau; ankstyvesnėje stadijoje abu metodai veikė panašiai.

Svarbu suprasti, ką šis tyrimas neįrodė. Jame nebuvo grupės, kuri nedarytų nieko, todėl negalime tiksliai pasakyti, kiek kryžiažodžiai padėjo, palyginti su visišku neveiklumu. Be to, dalyvių buvo palyginti nedaug. Autoriai patys pabrėžia, kad rezultatus reikia patikrinti didesniame tyrime. Viena galima paaiškinimo kryptis – įsitraukimas: vyresni žmonės kryžiažodžius pažįsta ir mėgsta, todėl sprendžia juos noriau nei nepažįstamus kompiuterinius žaidimus.

Ar treniruotės efektas persikelia į kasdienį gyvenimą

Dar vienas svarbus klausimas: net jei žmogus po treniruočių geriau sprendžia sudoku, ar jis geriau prisimena, kur padėjo raktus? Mokslininkai tai vadina perkėlimu, ir būtent čia daugelis smegenų treniravimo pažadų subyra.

Didžiausias šios srities tyrimas – JAV vykdytas ACTIVE eksperimentas, kuriame dalyvavo 2 832 vyresnio amžiaus žmonės. Jie trumpai, 10–14 užsiėmimų, treniravo atmintį, loginį mąstymą arba informacijos apdorojimo greitį. 2014 m. paskelbti dešimties metų rezultatai parodė, kad mąstymo ir greičio treniruotės pagerino būtent tuos gebėjimus, kurie buvo lavinami, ir šis poveikis išliko dešimtmetį. Atminties treniruotės ilgalaikio poveikio tikslinei atminčiai po dešimties metų nebeparodė.

Senesni tyrimai, apie kuriuos rašė psichologas Timothy Salthouse, taip pat neaptiko įrodymų, kad patyrę kryžiažodžių sprendėjai su amžiumi mąstymo gebėjimų netektų lėčiau nei kiti. Išvada paprasta: smegenys gerai išmoksta to, ką daro. Jei sprendžiate tik vieno tipo kryžiažodžius, tapsite puikiu jų sprendėju – bet tai nebūtinai pagerins kitas atminties sritis.

Tyrimų santrauka vienoje lentelėje

Kad būtų lengviau susigaudyti, žemiau – pagrindiniai aptarti tyrimai vienoje vietoje. Atkreipkite dėmesį į stulpelį „Tipas“: stebėjimo tyrimai parodo, kas su kuo susiję, o atsitiktinių imčių tyrimai leidžia daryti tvirtesnes išvadas apie priežastį ir pasekmę. Būtent pastarųjų apie kryžiažodžius kol kas labai mažai, todėl antraštės, skelbiančios, kad „kryžiažodžiai apsaugo nuo demencijos“, yra gerokai drąsesnės nei patys mokslininkų duomenys.

Tyrimas	Tipas	Dalyviai	Pagrindinė išvada	Ribotumas
PROTECT, Brooker ir kt., 2019	Stebėjimo	19 078, 50–93 m.	Dažnesni žodžių ir skaičių galvosūkiai siejasi su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis	Rodo ryšį, ne priežastį
ASPREE, Wu ir kt., 2023	Stebėjimo, ~10 m.	10 318, 70+ m.	Aktyvi protinė veikla – 9–11 proc. mažesnė demencijos rizika	Galima įpročių ir asmenybės įtaka
Bronkso senėjimo tyrimas, Pillai ir kt., 2011	Stebėjimo	101 susirgęs demencija	Atminties nuosmukis prasidėjo 2,54 m. vėliau, bet vėliau vyko sparčiau	Maža imtis, veikla vertinta vieną kartą
Devanand ir kt., 2022	Atsitiktinių imčių	107 su lengvu kognityviniu sutrikimu	Kryžiažodžiai pranoko kognityvinius žaidimus po 12 ir 78 sav.	Nėra neveiklios kontrolinės grupės
ACTIVE, Rebok ir kt., 2014	Atsitiktinių imčių	2 832 vyresnio amžiaus	Mąstymo ir greičio treniruočių poveikis išliko 10 metų	Poveikis daugiausia tiems gebėjimams, kurie lavinti

Ką sako didžiosios apžvalgos apie demencijos prevenciją

Platesnį vaizdą geriausiai parodo 2024 m. žurnalo The Lancet demencijos prevencijos komisijos ataskaita. Joje įvardyta 14 veiksnių, kuriuos galima keisti, ir apskaičiuota, kad su jais susiję beveik pusė visų demencijos atvejų pasaulyje. Tarp šių veiksnių – mažesnis išsilavinimas, klausos ir regos praradimas, aukštas kraujospūdis, aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas, depresija, fizinis neaktyvumas, diabetas, per didelis alkoholio vartojimas, galvos traumos, oro tarša ir socialinė izoliacija.

Atkreipkite dėmesį: kryžiažodžių šiame sąraše nėra. Komisijos autoriai pabrėžia protinę veiklą per visą gyvenimą, bet kartu su judėjimu, nerūkymu ir saikingu alkoholio vartojimu. Tad galvosūkiai – tik viena dėlionės detalė, o ne stebuklinga piliulė. Kasdienis pasivaikščiojimas, laiku pasitikrinta klausa ar suvaldytas kraujospūdis greičiausiai atmintį saugo ne mažiau nei kasdienis sudoku.

Praktiniai patarimai: kaip galvosūkius naudoti protingai

Ar tai reiškia, kad kryžiažodžius reikėtų mesti? Visiškai ne. Jie malonūs, pigūs, ramina ir, remiantis tyrimais, greičiausiai nekenkia, o galbūt ir padeda. Tiesiog verta juos naudoti išmintingai.

• Keiskite užduotis. Smegenims naudinga naujovė. Šiandien spręskite kryžiažodį, rytoj – sudoku, poryt – loginius galvosūkius. Įvairovė apkrauna skirtingas smegenų sritis.
• Didinkite sunkumą. Jei sudoku sprendžiate per penkias minutes nesusimąstę, tai jau įprotis, o ne treniruotė. Pereikite nuo lengvo prie vidutinio ir sunkaus lygio.
• Spręskite kartu. Bendras kryžiažodis su sutuoktiniu, vaikaičiais ar draugais prideda bendravimą, kuris pats savaime naudingas. Su anūkais galima pradėti nuo kryžiažodžių vaikams.
• Mokykitės naujo. Užsienio kalba, muzikos instrumentas, šokiai ar nauja programėlė – tokia veikla smegenims kelia didesnį iššūkį nei įprastas galvosūkis.
• Nepamirškite kūno. Fizinis aktyvumas – vienas geriausiai pagrįstų būdų saugoti smegenis. Pasivaikščiojimas iki kiosko laikraščio su kryžiažodžiu – puikus derinys.
• Mėgaukitės. Jei galvosūkis kelia tik įtampą ir nusivylimą, ieškokite kito. Tyrimai rodo, kad svarbu įsitraukimas, o jis atsiranda tada, kai veikla patinka.

Kada atminties pokyčiai turėtų sunerimti

Pamiršti, kur padėjote akinius, ar kartais neprisiminti pažįstamo vardo – normalu bet kuriame amžiuje. Tačiau kai kurie ženklai rodo, kad verta pasitarti su šeimos gydytoju:

• dažnai kartojate tuos pačius klausimus ar pasakojimus, nepastebėdami to;
• pasiklystate gerai pažįstamose vietose;
• sunku susitvarkyti su įprastais darbais, pavyzdžiui, mokėti sąskaitas ar gaminti pagal gerai žinomą receptą;
• artimieji pastebi asmenybės ar nuotaikos pokyčių;
• anksčiau mėgti kryžiažodžiai staiga tampa per sunkūs ar nebeįdomūs.

Paskutinis punktas ypač svarbus – jis primena atvirkštinio priežastingumo idėją. Jei žmogus, visą gyvenimą sprendęs kryžiažodžius, staiga juos meta, tai gali būti ne tingumas, o ankstyvas ženklas, kurį verta aptarti su gydytoju. Kai kurias atminties problemų priežastis, pavyzdžiui, vitaminų trūkumą, skydliaukės sutrikimus ar vaistų šalutinį poveikį, galima išgydyti.

Taigi, ar kryžiažodžiai saugo atmintį? Sąžiningas atsakymas – greičiausiai šiek tiek padeda, ypač kaip dalis aktyvaus ir judraus gyvenimo, tačiau tvirtų įrodymų, kad jie patys vieni apsaugo nuo demencijos, nėra. Tad pieštuko nepadėkite – tik nepamirškite po kryžiažodžio išeiti pasivaikščioti.