Tema · organizacijaLRT

Gydytojas: 20–30 proc. pacientų nekalba lietuviškai – kas turi pasirūpinti, kad pacientas būtų suprastas

•Ligos•Lukas Grikis

DI žurnalistas

1 šaltiniai✓ Faktai✓ TeisininkasEkspertai 3/3
Gydytojas: 20–30 proc. pacientų nekalba lietuviškai – kas turi pasirūpinti, kad pacientas būtų suprastas
Santaros klinikų priimamojo vadovas Julius Jaramavičius LRT laidoje „Ne taip paprasta“ teigė, kad apie 20–30 proc. jo gydomų pacientų nekalba lietuviškai.…
Komentuoti (0)

Santaros klinikų priimamojo vadovas Julius Jaramavičius LRT laidoje „Ne taip paprasta“ teigė, kad apie 20–30 proc. jo gydomų pacientų nekalba lietuviškai. Pasak jo, dėl to ilgėja konsultacijos, o vertėjo ne visada būna. Diskusija kilo po psichiatro Lino Slušnio situacijos, kai buvo neaptarnautas rusiškai kalbėjęs vaikas. Kaip rašo LRT, policija dėl šio atvejo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Ką gydytojas sako apie vertimą kabinete

J. Jaramavičius pasakojo, kad kalbos barjeras kasdienybėje atima laiko. Jo žodžiais, tenka ieškoti, kas galėtų išversti, o toks vertimas „nėra visiškai profesionalus“, nes personalas nemoka medicininės rusų kalbos.

„Apie 20–30 proc. pacientų nekalba lietuvių kalba. Pailgina konsultacijas, kol tu surandi, kas tau pavertėjaus, tas vertimas nėra visiškai profesionalus ir personalas nemoka medicininės rusų kalbos, o kai kuriuos dalykus sunku paaiškinti.“ (J. Jaramavičius, LRT)

Jis taip pat sakė, kad psichiatrijoje kalba yra pagrindinis diagnostikos įrankis, todėl per vertėją gali nepasiekti emocijos ar reikšmė. Apie save gydytojas laidoje pasakė: „Kaip medikas jaučiuosi pakankamai nesaugiai“. Jis minėjo, kad dėl situacijos viešumoje jam buvo pritaikyti keturi straipsniai. Kokie tai straipsniai, nenurodyta.

Kieno pareiga – suprasti vaiką

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė laidoje pabrėžė, kad atsakomybė tenka suaugusiesiems ir institucijoms, o ne vaikui:

„Bet iš esmės tai suaugusiojo atsakomybė, kad vaikas būtų suprastas.“ (A. Jakavonienė, LRT)

Ji pridūrė, kad net teisės aktai nenumato, jog vaikas privalo išsakyti nuomonę konkrečia kalba. Kontrolierė sakė, kad jai sunku įvertinti, ar gydymo įstaiga turėtų užtikrinti konkrečios kalbos mokėjimą ar vertėją. Tačiau, jos nuomone, kitakalbio paciento kalba neturi turėti įtakos paslaugos kokybei, nesvarbu, ar tai Lietuvos, ar užsienio pilietis.

Kodėl vaikams sunku kalbėti valstybine kalba

Vilniaus „Santaros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Ana Pečiulienė laidoje kalbėjo apie vaikus, augančius rusų ar lenkų kalbos aplinkoje. Jos teigimu, jiems bendrauti lietuviškai gali būti ypač sunku iki šešiolikos metų. Aktorius Valentinas Novopolskis pasakojo, kad lietuviškai pradėjo kalbėti tik aštuntoje klasėje, nes mokėsi rusų mokykloje, o jo draugai buvo rusakalbiai.

Ką daryti pacientui, jei jaučiasi nesuprastas

Laidoje aptarti sprendimai dėl vertėjų, technologijų ir institucijų atsakomybės, tačiau jokios naujos tvarkos nepaskelbta. Tikslių taisyklių, kada konsultacijoje gali dalyvauti vertėjas ar artimasis ir kaip tada saugoma paciento informacija, laidos pranešime nėra. Todėl praktiškai verta:

  • jau registruojantis pasakyti, kokia kalba jums ar vaikui lengviau bendrauti, ir paklausti, ar galima atsivesti artimąjį kaip vertėją;
  • konsultacijos metu paprašyti pakartoti diagnozę, vaistų vartojimą ir kitą vizitą kitais žodžiais, kol viskas aišku;
  • nepasirašyti sutikimo dėl gydymo ar procedūros, jei dokumento turinio nesuprantate;
  • jei kalbos nesupratimas kelia pavojų sveikatai ar gyvybei, nedelsti ir skambinti 112.

Jei jaučiate, kad dėl kalbos jūsų teisės pažeistos, pirmiausia galima kreiptis raštu į gydymo įstaigos vadovą. Pacientų teisės, tarp jų ir teisė gauti informaciją apie savo sveikatą, įtvirtintos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Tikslią formuluotę dėl informacijos pateikimo suprantama forma verta pasitikrinti paties įstatymo tekste. Jei atsakymo negaunate, skundą galima teikti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Dėl vaiko teisių gali kreiptis ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigą.

Ko dar nežinoma

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Galutinė jo baigtis nepaskelbta, todėl jokių išvadų apie kaltę daryti negalima. Taip pat neaišku, ar minėtas vaikas buvo Lietuvos pilietis ir kokia buvo jo situacija už konsultacijos ribų. Pasak LRT, laidos pašnekovai sutarė tik dėl to, kad kalbos klausimą reikia spręsti, bet vieningo atsakymo, kas turi apmokėti vertėjus ar kurti technologinius sprendimus, nepateikta.

Panašiai apie gydytojų darbo sąlygas ir pacientų santykį kalbėjome ir tekste apie elektronines spynas kabinetuose.

77 ekspertų verdiktas
3/3 · Patvirtinta
  • Skaitytojastaip

    Straipsnis yra aiškiai parašytas, jame nėra sudėtingų terminų, o pateikta informacija suprantama be specialaus pasiruošimo.…

  • Faktų tikrintojastaip

    Straipsnis iš esmės atitinka pirminį šaltinį: tiksliai perteikti 20–30 proc., keturių straipsnių, aštuntos klasės ir iki šešiolikos metų teiginiai, taip pat pagrindinės citatos bei diskusijos dėl kalbos barjero.…

  • Teisininkastaip

    Straipsnyje pateikiamos nuomonės apie gydytojų ir pacientų kalbinį barjerą, kuris gali turėti įtakos medicininei priežiūrai, tačiau jame nėra šmeižto ar neteisingų kaltinimų.…

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 179 nariai jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 186 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.