Gyvenimas verčia būti lankstiems ir bebaimiams
DI keičia darbų pobūdį ir jų atlikimo trukmę, todėl nenuostabu, jog gali pasikeisti ir darbo užmokestis. Vėlgi, pokyčiai darbuotojų kasdieniame gyvenime verčia sukti galvas apie savo įgūdžius, kurių prireiks, kad išsaugoti darbo vietas, kai įmonės pradės plačiai naudoti šią technologiją[1].
Pradėkime nuo elementariausių pareigų.
Nors dalis iš mūsų baiminasi, jog dirbtinis intelektas gali sumažinti „rutininių“ darbų apimtis, tvirtinama, kad ši technologija nepavogs visų mūsų darbo vietų, – darbuotojai bus priversti „susikooperuoti“ (dirbti kartu su mašinomis), dėl ko žmonių vaidmenys galimai taps kiek sudėtingesni. Kita vertus, stebėtis nereikėtų – taip įvyks todėl, kad DI panaikins pasikartojančias rankines užduotis.
Idealiausiu atveju darbuotojai savo laiką skirs išskirtinai žmogiškoms užduotims, kurių minėta technologija šiuo metu dar negali įsisavinti, t. y. kūrybiškam požiūriui į problemų sprendimą bei tarpasmeniniam bendravimui, generuojant geresnius rezultatus[2].
Jei darbuotojai pereis į intelektualiai sudėtingesnes pareigas arba pastebės, kad jų produktyvumas išauga, kai jie naudojasi DI privalumais, kyla pagunda manyti, jog darbo užmokestis irgi keisis – lygiagrečiai (juk jeigu darbuotojai įneša didesnį indėlį, teoriškai turėtų augti ir atlygis). Tačiau, nepaisant šios prielaidos, tam tikrų pareigybių darbuotojų finansinės perspektyvos gali žadėti ne tiek jau ir daug.
„Tai užmokestis didės ar mažės?“, – klausite jūs.
Nors gali būti, jog kai kurios įmonės padidins darbo užmokestį, nes darbuotojai imsis naujų užduočių, kai kurie ekspertai, įskaitant Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesorių Daroną Acemoglu, tuo smarkiai abejoja.
Anot jo, neturėtume tikėtis, jog dėl automatizacijos darbo užmokestis keisis – į gerą pusę. Gali būti, jog įmonės sutiks su automatizavimo priemonėmis, beje, dažnai net ir ne tokiomis efektyviomis kaip žmogus, kad tik nereikėtų „leisti“ pinigų darbininkams. Be to, finansinę naudą, gautą dėl padidėjusio darbuotojų našumo, tikėtina, pasisavins pati įmonė, DI kompensaciją perkeliant iš darbuotojo į įmonę arba akcininko kišenę[3].
Pamainose dirbančių darbuotojų laukia nekokios naujienos
Valandinių ir pamaininių darbuotojų, dirbančių žemos kvalifikacijos pramonės šakose, uždarbio galimybės gali būti smarkiai apribotos. Paaiškinimas paprastas: nors dabartinės automatizavimo technologijos neprilygsta žmogaus darbo kokybei, įmonės vis dažniau sutiks su vadinamuoju „vidutiniu automatizavimu“, kad galėtų atsisakyti dalies darbininkų, o likusiems mokėti tiek pat, kiek ir iki šiol.
Nemenką įtaką atlygio dydžiui darys ir darbuotojų produktyvumas, – šiam rodikliui įvertinti daugelis įmonių jau dabar naudoja specialią DI funkciją[4].
Tokie vertinimai, kaip žinia, lemia mažesnį darbo užmokestį ir darbuotojų uždarbio nelygybę, dar vadinamą „algoritmine darbo užmokesčio diskriminacija“ – kai pastarieji uždirba skirtingas sumas remiantis specializuotu vertinimu, kurio apskaičiavimo absoliučiai nesupranta. Ar tai pasitarnaus, ar supriešins, pamatysime netrukus.
Darbo užmokestis padidės tam tikrai grupei žmonių
Aukščiausio rango darbuotojai, kaip manoma, bus labiau apsaugoti nuo darbo užmokesčio svyravimų.
Pavyzdžiui, gali būti, jog didesnis darbo užmokestis bus mokamas tiems asmenis, kurie valdo visą DI transformaciją arba, padedant šioms priemonėms, atlieka patį sudėtingiausią darbą.
Kalbant apie lygių sąlygų sudarymą, teigiama, jog minėtos technologijos plitimas galimai sumažins darbo užmokesčio nelygybės atotrūkį tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų daugelyje demografinių grupių.
Taip įvyks dėl to, jog mažės patekimo į aukštos kvalifikacijos pareigas barjeras – mat greičiausiai nebereikės tradicinio aukštojo išsilavinimo. Kitaip tariant, novatoriškų pokyčių dėka, darbuotojai turės galimybę greičiau įgyti specializuotų žinių, DI atveriant kelius skirtingiems vaidmenims, kurie daliai žmonių kadaise buvo po neįveikiamu užraktu.
DI sumažins aukšto lygio specialistų trūkumą
Jei labai specializuotų žinių paklausa išliks elastinga, tarkime, tokiose pramonės šakose kaip inžinerija, medicina, kompiuterių mokslai bei teisė, tai reikš daugiau darbo vietų netradiciniams kandidatams, kurie, padedami dirbtinio intelekto, galės tapti aukšto lygio specialistais. Ši aplinkybė, savo ruožtu, smarkiai išlygins konkurencijos sąlygas.
Vėlgi, nors pagal šį scenarijų gali būti, kad ekspertų, kurių anksčiau trūko, darbo užmokestis sumažės dėl konkurencijos, dar labiau tikėtina, jog daugiau darbuotojų vis tik gaus didesnį atlyginimą, nei šiuo metu gauna dirbdami žemesnės kvalifikacijos darbą, kuriam nereikia aukštojo mokslo diplomo.
Laikotarpis, kai technologijos yra dar vystomos, sudėtingas kiekvienam iš mūsų. Nepaisant to, diskusijų dėl darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų su DI susijusių klausimų darbo vietoje rezultatai labai priklausys nuo to, kas priims sprendimus, kaipgi ši technologija bus kuriama bei diegiama ir kokios vėlesnės darbuotojų apsaugos priemonės bus taikomos.
Norint priimti šiuos sprendimus žmonėms palankia linkme, tinkamas darbo vietų organizavimas ir politikos skatinimas padės darbuotojams išlaikyti stabilų atlygį bei apsaugoti jų uždarbio potencialą. Konkrečiau, jeigu, pavyzdžiui, darbuotojai sės prie stalo kartu su darbdaviais ir reguliavimo institucijomis, viliamasi, jog pagaliau bus suvokta tikroji žmogaus darbo vertė.
Kol kas neaišku, kurio tipo darbuotojų darbo užmokestis dėl DI nukentės labiausiai, – pasirodo, aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra tokie pat pažeidžiami automatizacijos, kaip ir žemesnės kvalifikacijos jų kolegos; aišku viena: „bausmės“ neišvengs nė vienas.
