V. Zelenskio užuomina apie „Draugystę“ supykdė Budapeštą: ginčas dėl naftotiekio tapo diplomatiniu konfliktu
Sekmadienį, Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, prezidentas Volodymyras Zelenskis, bendraudamas su žurnalistais, pasinaudojo žodžių žaismu. Jis sakė, kad Ukraina visada rėmė Ukrainos ir Vengrijos draugystę, o dabar „Draugystės“ ateitis priklauso nuo Vengrijos pozicijos.
Šypsodamasis jis turėjo omenyje ne tik šalių santykius, bet ir „Družba“ naftotiekį, kuris tiekia rusišką naftą Vengrijai. Ši pastaba papiktino Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjártó. Socialiniame tinkle X jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas, pasinaudodamas nacionaline švente, pagrasino Vengrijai[1].
„Mes kategoriškai atmetame Ukrainos prezidento bauginimus. Suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikome pamatinėmis tarptautinės politikos vertybėmis. Todėl mes gerbiame kiekvienos šalies suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir to paties tikimės iš kitų“, rašė P. Szijjártó.
Pasak jo, pastarosiomis dienomis Ukraina surengė rimtas atakas prieš Vengrijos energetinį aprūpinimą. Ministras pabrėžė, kad „atakos prieš energetinį saugumą yra tiesioginis smūgis šalies suverenitetui“ ir paragino V. Zelenskį nutraukti grasinimus bei „neapgalvotas atakas prieš Vengrijos energetinį saugumą“.
Ukrainos diplomatai perspėja, kad Vengrija turi atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos
Į P. Szijjártó pasisakymą sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis socialiniame tinkle X pareiškė, kad atsakys „vengrišku stiliumi“. „Jums nereikia nurodinėti Ukrainos prezidentui, ką daryti, ką kalbėti ir kada. Jis yra Ukrainos prezidentas, o ne Vengrijos“, – rašė A. Sybiha.
Pasak jo, Vengrijos energetinis saugumas yra pačios Vengrijos atsakomybė. „Diversifikuokite energijos išteklius ir tapkite nepriklausomi nuo Rusijos, kaip ir likusi Europa“, teigė Ukrainos ministras. Tokia retorika atspindi platesnį Kijevo priekaištą Budapeštui, kuris išliko vienas iš nedaugelio Europos Sąjungos narių, remiančių energetinius ryšius su Maskva[2].
Į ginčą įsitraukė ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas. Jis laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasiskundė dėl Ukrainos smūgių „Družba“ naftotiekiui, o D. Trumpas, kaip teigiama, atsakė, kad tokios atakos jį „labai supykdė“[3].
Santykiai prastėja: atakos prieš „Družba“ naftotiekį sukėlė krizę Vengrijai ir Slovakijai
Ukrainos bepiločių pajėgų vadas Robertas Brovdi pranešė, kad smūgis buvo suduotas Unečos siurblinės stotyje Briansko srityje Rusijoje. Pasak vietos valdžios, ataka buvo įvykdyta naudojant „Himars“ raketas ir dronus. Dėl sugadinimų naftos tiekimas į Vengriją ir Slovakiją buvo sustabdytas mažiausiai penkioms dienoms. Abi šalys laiške Europos Komisijai įspėjo, kad „be šio vamzdyno saugus tiekimas mūsų šalims tiesiog neįmanomas“.
Budapeštui tai buvo jau trečias smūgis per trumpą laiką. „Tai dar viena ataka prieš mūsų energetinį saugumą. Dar vienas bandymas įtraukti mus į karą“, – rašė P. Szijjártó. V. Orbánas socialiniuose tinkluose pareiškė: „Vengrija remia Ukrainą elektra ir kuru, o mainais jie bombarduoja vamzdyną, kuris mus aprūpina. Labai nedraugiškas žingsnis.“
Naftotiekis „Družba“ eina per Baltarusiją ir Ukrainą, tiekiant rusišką naftą į Vengriją bei Slovakiją. Kitos 25 ES šalys jau atsisakė pirkti rusišką naftą pagal sankcijų režimą, tačiau Budapeštas ir Bratislava gavo išimtis. Abi šalys kategoriškai nepritaria visiškam atsisakymui, teigdamos, kad rusiška energija būtina jų ekonomikoms.
Tuo metu Ukraina toliau smogia Rusijos energetinei infrastruktūrai, siekdama sumažinti Maskvos pajamas karo finansavimui. Tai kelia įtampą ne tik fronte, bet ir Europos Sąjungoje, kur dalis narių remia griežčiausią kursą prieš Maskvą, o Vengrija bei Slovakija tampa išskirtiniais prieštaraujančiais balsais.
