Jaunimo parama demokratijai Vakarų Europoje silpnėja
Naujas „YouGov“ tyrimas, atliktas TUI fondo užsakymu 2024 metų balandžio–gegužės mėnesiais, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: tik 57 proc. Europos Z kartos atstovų — jaunimo nuo 16 iki 26 metų 0151 teigia, kad demokratija yra geriausia valdymo forma. Šis skaičius skiriasi pagal šalis, ir kai kur ypač Rytų bei Pietų Europoje demokratijos palaikymas tampa mažuma[1].
Tyrime dalyvavo daugiau nei 6 700 jaunuolių iš septynių šalių: Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Lenkijos. Rezultatai parodė, kad Lenkijoje tik 48 proc. jaunimo teigia, jog demokratija yra pageidautina, o Ispanijoje ir Prancūzijoje palaikymas svyruoja ties 51–52 proc. Ribą aukščiausiai išlaikė Vokietija — ten demokratiją vis dar palaiko 71 proc. jaunuolių.
Tuo pat metu daugiau nei vienas iš penkių (21 proc.) apklaustųjų pareiškė, kad tam tikromis aplinkybėmis jie palaikytų autoritarinį valdymą. Italijoje tokių buvo daugiausia — 24 proc., Vokietijoje mažiausiai 15 proc., o Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje autoritarizmo šalininkų buvo 23 proc.
Beveik dešimtadaliui (9 proc.) jaunimo apskritai nesvarbu, ar jų šalis valdoma demokratiškai, ar ne. Dar 14 proc. neturėjo aiškios nuomonės arba neatsakė.
Nepasitenkinimas demokratija auga dėl socialinės ir ekonominės įtampos
Tyrime dirbęs Berlyno laisvojo universiteto politologas Thorstenas Faasas pabrėžė, kad parama demokratijai ypač smunka tarp jaunuolių, kurie save laiko ekonomiškai nuskriaustais ir ideologiškai dešiniųjų pažiūrų. Tokiose grupėse tik vienas iš trijų vis dar palaiko demokratinę sistemą. „Demokratija spaudžiama iš vidaus ir iš išorės“, teigia Faasas.
Be to, beveik pusė respondentų (48 proc.) išreiškė susirūpinimą, kad jų šalyje demokratinė sistema yra pavojingai pažeidžiama. Ši baimė labiausiai išreikšta Vokietijoje, kur net 61 proc. mano, kad demokratijai kyla grėsmė. Tai siejama su ekonomikos silpnėjimu bei kraštutinių dešiniųjų partijų stiprėjimu — dažnai palaikomu ir jaunų rinkėjų.
Polarizacija tarp kairės ir dešinės ideologijų jaunimo tarpe taip pat stiprėja. Dabar jau 19 proc. apklaustųjų laiko save dešiniaisiais, palyginti su 14 proc. 2021 metais. Centristais save apibūdina 33 proc., kairiaisiais – 32 proc., o 16 proc. neturi jokio politinio priskyrimo.
Lytinis skirtumas irgi ryškėja: moterys Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje vis dažniau apibūdina save kaip progresyvias, o tuo tarpu vyrai Graikijoje ir Lenkijoje tampa vis konservatyvesni[2].
Jaunimo požiūris į ES, migraciją ir klimato politiką skiriasi konkrečiose šalyse
Nors tyrimas atskleidė kritišką jaunimo požiūrį į demokratiją, didžioji dalis respondentų vis dar tikisi, kad Europos Sąjunga galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį ateityje. 66 proc. teigė, kad jei jų šalis tebebūtų ES narė, jie norėtų joje likti. Net 73 proc. jaunimo Jungtinėje Karalystėje norėtų grįžti į ES po „Brexit“, o 47 proc. jaunųjų europiečių pasisako už glaudesnius ES ir JK santykius.
Vis dėlto pasitikėjimas ES institucijomis ribotas: 39 proc. apklaustųjų teigė, kad ES „nėra itin demokratiška“, o net 53 proc. mano, kad ji pernelyg daug dėmesio skiria nereikšmingoms smulkmenoms. Tik 6 proc. teigė, kad jų nacionalinė vyriausybė veikia gerai ir nereikia didelių reformų.
Didžiausias iššūkis, kurį jaunimas norėtų, kad ES spręstų, pragyvenimo išlaidų krizė. Taip pat įvardijami gynybos stiprinimas nuo išorinių grėsmių ir ekonominių sąlygų gerinimas įmonėms. Imigracijos tema taip pat tapo aktualesnė — 38 proc. jaunuolių palaiko griežtesnius apribojimus migrantams, palyginti su 26 proc. 2021 metais.
Kalbant apie klimato krizę, tyrimas atskleidė, kad nors aplinkosauga tebėra svarbi, jos prioritetas mažėja. Tik trečdalis jaunimo mano, kad klimato apsauga turėtų būti svarbesnė už ekonominį augimą — tai reikšmingas nuosmukis nuo 44 proc. 2021 m.
TUI fondo vadovė Elke Hlawatschek pabrėžia: „Europos projektas, kuris dešimtmečiais užtikrino taiką, judėjimo laisvę ir ekonominę pažangą, šiandien jaunimui atrodo lėtas ir sudėtingas.“ Ypač skeptiškai ES ir savo šalies demokratijai vertina graikai, kurie, pasak tyrėjų, vis dar jaučia krizės padarinius nuo euro zonos skolų krizės laikų.
