DI „krikštatėvis“ dėl nevaržomos technologijos plėtros paliko prestižinį darbą „Google“
Džefris Hintonas, dažnai vadinamas dirbtinio intelekto „krikštatėviu“, dabar apie šią technologiją kalba ypač kritiškai ir perspėja, kad ateityje DI net gali sukurti robotus žudikus ir galiausiai sukelti grėsmę žmonijai.
Eksperto manymu, šiuo metu dirbtinis intelektas yra ties riba, kai nustelbs žmogaus intelektą ir panaikins daugiau darbo vietų nei dabar manoma. Be to, jis gali būti lengvai panaudotas blogo siekiančių veikėjų tikslams įgyvendinti[1].
„Sunku įsivaizduoti, kaip galima užkirsti kelią blogiems veikėjams panaudoti jį blogiems dalykams“, – sako Dž. Hintonas, ilgametis „Google“ ekspertas.
Tiesa, jis dabar jau apgailestauja, kad pats kūrė dirbtinį intelektą. Dėl to jis net pranešė savo vadovams „Google“, kad po dešimtmečio darbo bendrovėje ją palieka.
„Guodžiu save įprastu pasiteisinimu: jei nebūčiau to padaręs aš, tai būtų padaręs kas nors kitas“, – sako Dž. Hintonas, kuris dabar mano, kad „Google“ mažiausiai prieš metus nustojo būti atsakingu dirbtinio intelekto kūrėju.
Dž. Hintonas taip pat palietė neseniai pasaulio technologijų ekspertų pasirašyto laiško, raginančio laikinai stabdyti DI plėtrą, temą. Šiuo klausimu DI „krikštatėvis“ pabrėžė, kad laiško pats nepasirašė, nes pirmiausia norėjo nutraukti ryšius su „Google“.
Tačiau, nors laiško ir nepasirašė, kompiuterių mokslininkas taip pat nerimauja dėl to, kokiu tempu vystosi dirbtinis intelektas ir į ką jis virsta.
Ekspertas mano, kad DI gali tapti protingesnis už žmogų
„Idėja, kad šis daiktas iš tikrųjų gali tapti protingesnis už žmones, tik keli žmonės tuo tikėjo. Bet dauguma manė, kad tai buvo toli gražu netiesa. Aš maniau, kad tai yra labai toli nuo realybės. Aš maniau, kad iki to liko dar 30-50 metų ar net daugiau. Akivaizdu, kad dabar taip nebegalvoju“, – sako Dž. Hintonas.
Prakalbęs apie šiuo metu karščiausia technologijų srities temų laikomų pokalbių robotų, ypač „Chat GPT“, grėsmę, jis sakė, kad kai kurie dirbtinio intelekto pokalbių robotų keliami pavojai yra „gana bauginantys“.
„Šiuo metu, kiek žinau, jie nėra protingesni už mus. Bet manau, kad netrukus jie gali tokie tapti“, – sako jis[2].
Specialistas ir kompiuterių mokslininkas taip pat pareiškė manantis, kad pokalbių robotai netrukus gali pralenkti tokį informacijos lygį, kokį gali kaupti žmogaus smegenys.
„Šiuo metu matome, kad tokie dalykai kaip „GPT-4“ bendrųjų žinių kiekiu nustelbia žmogų ir gerokai jį lenkia. Kalbant apie samprotavimą, jis nėra toks geras, tačiau jau atlieka paprastus samprotavimus. Ir atsižvelgiant į pažangos tempą, tikimės, kad viskas gana greitai gerės. Taigi mums reikia dėl to susirūpinti“, – sakė jis.
Jo nuomone, DI pavojus slypi tame, kad mes esame biologinės sistemos, o DI yra skaitmeninės sistemos rezultatas.
„Ir visos šios kopijos gali mokytis atskirai, bet savo žiniomis dalytis akimirksniu. Taigi, tai tarsi turėtumėte 10 000 žmonių ir kai vienas žmogus ką nors išmoksta, visi automatiškai tai žino. Taip šie pokalbių robotai gali žinoti daug daugiau nei bet kuris vienas žmogus“, – sako DI „krikštatėvis“, pabrėžęs DI naudą, tačiau neužmirštantis ir to, kad pasaulis turi skubiai investuoti į šios technologijos kontrolę.
„Microsoft“ specialistai perspėja apie grėsmes, kilsiančias, jei DI pateks į blogas rankas
JAV programinės ir techninės įrangos gamintojos, kompanijos „Microsoft“ vienas aukšto rango vadovas neseniai taip pat viešai pareiškė, kad DI, ateityje jam nepritaikius kontrolės mechanizmų, kelia pavojų padaryti realią žalą visai žmonijai, ypač, jei technologija būtų naudojama piktavališkai[3].
„Esu įsitikinęs, kad dirbtinį intelektą panaudos blogi veikėjai, ir taip, jis padarys realios žalos“, – Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) diskusijoje sakė „Microsoft“ vyriausiasis ekonomistas Michaelas Schwarzas.
Jo teigimu, siekiant užkirsti kelią niūriems ateities scenarijams, šiuo metu būtina suskubti reguliuoti dirbtinį intelektą. Tačiau kartu jis pažymėjo, kad įstatymų leidėjai neturėtų persistengti ir pirmiausia privalėtų įvertinti, ar šiuo metu egzistuoja reali grėsmė.
Tačiau net ir kalbėdamas apie DI potencialą, M. Schwarzas neužsideda rožinių akinių ir akivaizdžiai pastebi, kad ši technologija turi tamsiąją pusę.
„Principai turėtų būti tokie: reguliavimo nauda mūsų visuomenei turėtų būti didesnė nei žala mūsų visuomenei“, – sako M. Schwarzas.
DI gali sukelti ir branduolinį karą, ir paskatinti visuomenės raidą
O „Microsoft“ ekspertas ar DI „krikštatėvis“ tikrai nėra vieninteliai, viešai reiškiantys nerimą dėl dirbtinio intelekto plėtros. Remiantis Stanfordo universiteto atlikta apklausa, net trečdalis su kalbos apdorojimo technologijomis dirbančių ekspertų teigia, kad DI gali sukelti net branduolinio lygio katastrofą[4].
57 proc. Stanfordo universiteto apklaustų tyrėjų teigia, kad šiuo metu moksliniai tyrimai nuo generatyvinio intelekto pereina prie dirbtinio bendrojo intelekto kūrimo. Pastarasis yra sistema, galinti tiksliai imituoti ar net pranokti žmogaus smegenų galimybes.
Tačiau vieningos nuomonės dėl to, kada toks intelektas galėtų atsirasti, nėra: skirtingi ekspertai teigia, kad tai užtruks 50 ar šimtus metų, o kai kurie mokslininkai net abejoja, ar tai yra iš viso įmanoma.
Jei toks intelektas taptų realybe, tai greičiausiai būtų esminis žmonijos istorijos ir raidos momentas, o kai kurie net baiminasi, kad tai galėtų reikšti technologinį singuliarumą – hipotetinį ateities momentą, kai žmonės praras technologinio augimo kontrolę, o mūsų kūriniai įgis aukštesnį nei žmogaus intelektą. Apie 58 proc. apklaustų Stanfordo mokslininkų šį klausimą pavadino „svarbiu rūpesčiu“.
Stanfordo universiteto apklausos ataskaitoje taip pat teigiama, kad beveik trys ketvirtadaliai kalbos technologijų tyrėjų mano, kad DI netrukus gali paskatinti „revoliucinius visuomenės pokyčius“.
O tokie visuomenės pokyčiai jau yra pastebimi. Pastaraisiais mėnesiais daugelio asmenų nerimas dėl DI dažniausiai buvo susijęs su šios technologijos griaunamuoju poveikiu visuomenei.
Įvairios bendrovės dalyvauja savitose ginklavimosi varžybose dėl DI technologijų, tačiau tas pats „Chat GPT“ jau įrodė, kad gali ne tik atimti iš žmogaus darbą, tačiau ir sugriauti jo reputaciją.
Dėl to tiek DI šalininkai, tiek ir kritikai yra linkę manyti, kad ši technologija yra lūžio taške, panašiame į interneto naršyklės atsiradimą dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
Be taisyklių evoliucionuojantis DI tampa mūsų pačių sau sukuriamu pavojumi
Diskusijos apie ateitį, kai „Chat GPT“ ar kitos DI technologijos žmonijai sukelti pavojai primins ne pernelyg paranojiškus kliedesius, bet realybę, tampa vis aktyvesnės. Dėl to net iš pačių ištikimiausių technologijų šalininkų vis dažniau girdime raginimus imtis griežtų ir drastiškų žingsnių siekiant kontroliuoti šią technologiją.
Nors dažnas suvokia, kad griežti draudimai negali būti vienintelis teisingas sprendimas, kaip spręsti besiformuojančios technologijos problemą, tačiau protingos ir tikslingos taisyklės gali sumažinti keliamą žalą[5].
Net ir kalbant apie „ChatGPT“ pastebimas didelis skirtumas tarp visuomenės suvokimo apie pokalbių robotą ir jo realių gebėjimų bei tikslumo. Jo „mokymasis“ daug labiau primena imitaciją ir mėgdžiojimą nei tikrą supratimą.
Nors programa yra linkusi generuoti iš pažiūros panašius į žmogaus atsakymus, jie gali būti nepakankamai išsamūs, o blogiausiu atveju, net išgalvoti faktai. Nepaisant šių trūkumų, daugelis naudotojų netikrina roboto atsakymų tikrumo, o laiko juos duomenimis paremta tiesa. Tai jau dabar yra pavojinga.
Dėl to teisės aktų leidėjai Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje turėtų įvertinti, kaip naujos dirbtinio intelekto sistemos sąveikauja su teise, žmogaus laisvėmis, privatumu ir saugumu.
