VSD grėsmių nacionaliniam saugumui nefiksuoja
Nors Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos veikla atsidūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto akiratyje, žvalgyba kol kas signalų apie grėsmę valstybei nemato. Klausimas aptartas uždarame posėdyje, kuriame politikai ir saugumo institucijų atstovai vertino galimas rizikas bei turimą informaciją.
Po uždaro komiteto posėdžio vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad Valstybės saugumo departamentas neturi informacijos, leidžiančios musulmonų bendruomenių veiklą sieti su ekstremizmu ar pavojumi nacionaliniam saugumui[1].
„Valstybės saugumo departamento duomenimis, ekstremistinių kažkokių grėsmių nacionaliniam saugumui nėra“, – trečiadienį po posėdžio sakė M. Katelynas.
Uždarame NSGK posėdyje buvo nagrinėjama Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, dar vadinamos antruoju muftiatu, veikla. Į diskusiją buvo pakviesti ir VSD atstovai, komiteto nariams pateikę turimą informaciją apie galimas saugumo rizikas bei bendrą situacijos vertinimą.
V. Sinkevičius problemą mato ne muftiate, o migracijos politikoje
Tuo tarpu eroparlamentaras Virginijus Sinkevičius nurodė kritiškai vertinantis dėmesio sutelkimą į vadinamąjį antrąjį muftiatą. Jo teigimu, galimas radikalizacijos grėsmes tikrinti būtina, tačiau dabartinėje situacijoje pirmiausia reikėtų kalbėti apie valstybės vykdytą migracijos politiką ir jos pasekmes. Politiko vertinimu, vien atskiros religinės bendruomenės veiklos analizė neatsako į platesnius su migracija susijusius klausimus.
„Man atrodo, kad svarstyti ir žiūrėti, ar valstybėje nėra radikalizacijos vienoje ar kitoje grupėje, yra svarbu. Bet šiuo atveju tai yra labai populistinis būdas kovoti su pasekmėmis, nes neapykantos atvejai yra problema.
Pirmiausia problema yra praeitos Vyriausybės priimti neatsakingi sprendimai dėl migracijos politikos, nes visi tie žmonės atvyko valstybės kvietimu. Šiuo atveju valstybė juos sukvietė, įdarbino ir taip toliau“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Sinkevičius.
Europarlamentaro nuomone, Lietuvai reikalinga platesnė migracijos politikos peržiūra, apimanti užsieniečiams taikomų kvotų sistemą, įdarbinimo agentūrų veiklą, atvykstančiųjų integraciją ir galimas saugumo rizikas.
V. Sinkevičius taip pat ragina valdžią imtis iniciatyvos ir suformuoti aiškią ilgalaikę imigracijos strategiją, kad visuomenėje kylantys nesutarimai nebūtų sprendžiami emocijomis ar pavienėmis, trumpalaikėmis priemonėmis.
Premjeras: duomenų apie konkrečią grėsmę kol kas nėra
Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat teigia šiuo metu neturintis informacijos, kuri leistų kalbėti apie konkrečią antrojo muftiato ar su juo siejamų asmenų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak Vyriausybės vadovo, išsamesnį situacijos vertinimą turėtų pateikti NSGK ir Valstybės saugumo departamentas, turintis daugiau informacijos apie galimas rizikas.
„Kol kas tokios informacijos neturiu, kad būtų asmenų, kurie keltų konkrečią grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Matyt, NSGK išsiaiškins ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) papasakos, kokia informacija disponuoja“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Vis dėlto premjeras pabrėžė, kad pastarųjų dienų incidentai Kaune ir Vilniuje, susiję su musulmonų bendruomene, neturėtų būti nuvertinami. Jo teigimu, migracijos klausimus, protestus ir viešas akcijas demokratinėje valstybėje galima kelti, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, kartu įvertinant ir nacionalinio saugumo interesus bei galimą poveikį visuomenės įtampoms.
