Nuo 2026 metų papildomos pajamos vis dažniau bus apmokestinamos didesniu tarifu
Iki šiol antras darbas ar papildoma veikla daugeliui gyventojų buvo būdas padidinti pajamas ir pagerinti finansinę padėtį. Tačiau nuo 2026 metų įsigaliosiantys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai šią logiką keičia. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimus, nustatant taikytiną GPM tarifą, bus sumuojamos beveik visos aktyvios gyventojo pajamos.
Tai reiškia, kad darbo užmokestis, individualios veiklos pagal pažymą pajamos, autoriniai atlyginimai ar kita papildoma veikla bus vertinami kaip viena bendra metinė suma. Viršijus nustatytas ribas, papildomos pajamos bus apmokestinamos nebe 20 proc., o 25 ar net 32 proc. tarifu. Nuo 2026 metų 20 proc. tarifas bus taikomas metinei pajamų daliai iki 82 962 eurų, nuo 82 962 iki 138 270 eurų bus taikomas 25 proc. tarifas, o viršijus 138 270 eurų – 32 proc. tarifas.
Dėl to kiekvienas papildomai uždirbtas euras vis dažniau bus apmokestinamas didesniu tarifu nei pagrindinės pajamos. Praktikoje tai reiškia, kad antras darbas ar papildomas projektas ne visada duos tokį finansinį efektą, kokio tikimasi.
Pajamų sumavimas keičia sprendimą imtis papildomo darbo?
Vienas esminių pokyčių – pajamų sumavimo principas. Iki šiol dalis žmonių galėjo papildomai dirbti pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą manydami, kad šios pajamos bus apmokestinamos atskirai ir neturės reikšmingos įtakos pagrindinio atlyginimo apmokestinimui. Nuo 2026 metų toks atskyrimas iš esmės nebeveiks.
Net ir santykinai nedidelės papildomos pajamos gali tapti tuo veiksniu, kuris perkelia bendrą metinę pajamų sumą į aukštesnį GPM tarifą. Tai ypač aktualu tiems, kurie jau artėja prie 82 962 eurų ribos. Tokiu atveju antras darbas ar papildomas projektas gali reikšti ne tik didesnius mokesčius nuo papildomų pajamų, bet ir didesnį apmokestinimą visai metinei pajamų daliai.
Šis pokytis verčia pergalvoti sprendimus dėl darbo krūvio didinimo. Kai papildomos pastangos neatsiperka proporcingai, daliai žmonių kyla klausimas, ar verta dirbti daugiau, jei reali finansinė nauda tampa ribota.
Ilgainiui tai gali paveikti darbo motyvaciją ir šešėlinės ekonomikos riziką
Ekonomistų ir mokesčių ekspertų vertinimu, tokie pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių nei vien tik didesnę biudžeto surenkamų mokesčių sumą. Kai papildomas darbas apmokestinamas vis griežčiau, silpnėja finansinė motyvacija imtis papildomos veiklos, kelti kvalifikaciją ar priimti daugiau atsakomybės.
Tai ypač aktualu aukštos kvalifikacijos specialistams, konsultantams, kūrybinių profesijų atstovams, kurių pajamos dažnai priklauso nuo projektinio darbo. Jei papildomos pajamos reikšmingai „nusėda“ mokesčiuose, dalis žmonių gali rinktis dirbti mažiau arba ieškoti neformalių sprendimų.
Nors naujieji GPM tarifai pristatomi kaip socialiai teisingesni, praktikoje jie labiausiai keičia aktyviai dirbančių žmonių elgseną. Nuo 2026 metų antras darbas vis dažniau reikš ne didesnę naudą, o sudėtingesnį sprendimą – ar papildomos pastangos tikrai vertos to, kas galiausiai lieka „į rankas“.
