Dažnai girdime argumentą, kad be Nord Pool biržos negalėtume importuoti elektros iš rinkos. Bet ar tikrai taip ir yra?
Nord Pool birža veikia tokiu principu, kad eksportuojant elektrą iš vienos šalies į kitą, kaina eksportuojančioje šalyje „padidėja“ dėl planuojamo eksporto – įtraukiami brangesni pasiūlymai. Tačiau importuojančioje šalyje tai neturi įtakos – elektra atiteka savaime, jei eksportuojančioje šalyje kaina yra žemesnė nei importuojančioje. Pavyzdžiui, užtenka vos +0.01 EUR/MWh aukštesnės kainos importuojančioje šalyje ir elektra atiteka.
Bet štai keletas įdomių faktų – analizė rodo, kad į Lietuvą atiteka daugiau elektros nei buvo „užsakyta“ per biržą
Fiksuota net 300 MWh daugiau nei planuota! Taip pat fiksuota atvejų, kai elektros importuota 100 MWh mažiau nei „užsakyta”.
Tai kelia natūralius klausimus:
– Jei elektros kiekis į Lietuvą atiteka nepriklausomai nuo Nord Pool, kas tuomet valdo šiuos srautus? Gal tai yra LitGrid? Jei klystu, pataisykite.
– Jei LitGrid balansuoja elektros tinklo apkrovą ir valdo importo srautus nepriklausomai nuo biržos, kodėl negalime šio balansavimo vykdyti be Nord Pool?
Atsinaujinančios energetikos gamintojai prekiauja savo energija „virtualiai“
Priminsiu, kad atsinaujinančios energetikos gamintojai prekiauja savo energija „virtualiai“, o tikrieji sandoriai vyksta tiesiogiai tarp gamintojų ir pirkėjų dažnai sudarant ilgalaikes sutartis (15–20 metų). Tad Nord Pool birža atsinaujinančios energetikos gamintojams ir pirkėjams nėra esminė. Be to, jei birža neturi įtakos fiziniam importuojamos ar gaminamos elektros kiekiui, tai kam ji iš tikrųjų reikalinga? Ar tai tiesiog dar vienas būdas galutiniams vartotojams kabinti makaronus?
