Amerikos valdininkai įspėjo – raketų nebus
Jungtinių Valstijų valdininkai perspėjo, kad netrukus gali ateiti tokia diena, kai JAV nebegalės daugiau tiekti Ukrainai zenitiniams raketiniams kompleksams „Patriot“ skirtų raketų, informuoja laikraštis „The New York Times“ (NYT).[1]
Leidinys atkreipė dėmesį į tai, jog ukrainiečių kariškių teigimu, ginkluoto konflikto sąlygomis Ukraina tapo savotišku įvairių oro gynybos sistemų bandymo poligonu. Zenitinis raketinis kompleksas „Patriot“ skirtas kovai su balistinėmis raketomis ir situacija mūšiuose dėl dangaus pradėjo keistis tuomet, kai Ukraina gavo pirmąjį tokį kompleksą, primena NYT.
Nepaisant to, Baltųjų rūmų ir Pentagono atstovai įspėjo, jog jau artimiausiu metu Jungtinės Valstijos nebepajėgs aprūpinti ukrainiečių naudojamų „Patriot“ nuo 2 iki 4 mln. JAV dolerių už vienetą kainuojančiomis raketomis, pabrėžiama straipsnyje.
Stulbinantys „Patriot“ pasiekimai mūšio lauke
Leidinys teigia, kad 2023 m. gegužės 4 d. iš „Patriot“ sistemos paleista raketa numušė rusų hipergarsinę raketą. „Tai buvo kiek netikėta. Mes tik grįžome iš treniruotės ir iki galo nesupratome, ką čia sunaikinome. Vėliau, kai išsiaiškinome, mūsų pasitikėjimas partnerių perduota ginkluote dar labiau išaugo“, – ukrainiečių majorą Vladimirą cituoja NYT.
Pasak jo, buvo ir tokių dienų, kai kariai vos spėdavo užtaisinėti paleidimo sistemas. Ukrainos ginkluotojų pajėgų majoro nuomone, „Patriot“ yra viena tų nedaugelio sistemų, kurios gali efektyviai kovoti su balistinėmis raketomis, pareikalaujančiomis daugiausia aukų. Todėl kol „Patriot“ veikia, išsaugomi tūkstančiai gyvybių.
Migloti ateities planai ir klausimai dėl tiekimo
Šiuo metu ukrainiečių vadai kuria ateities planus, nors nežino, kokią ginkluotę jie turės, pabrėžia NYT.
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas (Jake Sullivan) dar gruodžio viduryje perspėjo, kad amerikiečių administracija, jeigu Kongresas nepatvirtins papildomo biudžeto asignavimo, nuo 2024 m. sausio nebeturės galimybės tiekti Ukrainai naujus karinės pagalbos paketus.[2]
Dž.Salivanas tuomet nurodė, jog JAV nebegalės siųsti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų, todėl ims sekti jų turimos, „Patriot“ ir kitai zenitinei įrangai skirtos, amunicijos atsargos.
Kiek anksčiau Baltųjų rūmų administracinės-biudžetinės valdybos direktorė Šalanda Jang (Shalanda Young) pareiškė, kad amerikietiškos ginkluotės ir technikos tiekimo nutraukimas parklupdys Ukrainą, sukels pavojų ne tik jos pasiekimas, bet ir padidins tikimybę, kad daugiau pergalių pasieks Rusija.[3]
Valstybės departamento spaudos tarnybos vadovas Metju Mileris (Matthew Miller) sausio pradžioje patikino, kad Vašingtonas ir toliau padės Kijevui tiek, kiek reikės. Visgi jis prasitarė, kad JAV nebesirengia ukrainiečius remti tiek, kiek rėmė 2022 ir 2023 metais.[4]
Ukrainos gynybos ministras Dmitrijus Kuleba po šito patarė ukrainiečiams nebeieškoti papildomų priežasčių tam, kad apimtų agonija ir depresija. Pasak jo, M. Milerio žodžiai dar nereiškia, kad karinė amerikiečių parama 2024 metais bus mažesnė negu anksčiau.
Kinijos, bent jau artimiausiais metais, galima nebijoti?
Analitikų teigimu, viena iš priežasčių, dėl ko JAV pradėjo rūpintis savo ginkluotės atsargomis, yra galimas konfliktas su Kinija.
Visgi, bent kol kas, šios valstybės galima nebijoti, teigia agentūra „Bloomberg“. Šalyje išplitusi korupcija skaudžiai smogė KLR pirmininko Si Dzinpingo (Xi Jinping) planams, susijusiems su kariuomenės modernizavimu ir pasirengimui galimoms kovoms. Amerikiečių žvalgybos duomenimis, ypatingai dažnai korupcija fiksuojama raketiniuose daliniuose ir karinėje Kinijos pramonėje.[5]
Tarp korupcijos ir kyšininkavimo pasekmių JAV žvalgyba įvardina tai, jog raketos užpildytos ne degalais, o vandeniu. Be to, Kinijos vakaruose esančios raketų paleidimo šachtos veikia ne taip, kaip turėtų. Ryšium su tuo, pasak agentūros šaltinių, vargu bau ar Si Dzinpingas artimiausiais metais ryžtųsi tiesioginiam kariniam konfliktui.
