Vyksta revoliucija prieš neoliberalią (Vakarų) pasaulio tvarką
Plačiai per pasaulį nuvilnijo vaizdo įrašas, kuriame Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atsisveikindamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pažadėjo įgyvendinti svarbius pokyčius, kurių „nebuvo per 100 metų“. Ką jis turėjo omenyje?
Prieš šimtą metų pasaulį sukrėtė Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, daugeliui tautų atvėrusi kelią į kovą su kolonijine sistema. Dabar vyksta panaši revoliucija prieš neoliberalią (Vakarų) pasaulio tvarką.
Anglosaksų hegemonijai koją kiša į kampą įsprausta Rusija
Dabartinė pasaulio ekonomika finansų sistemą apibrėžia ne kaip paslaugų sistemą, bet kaip pasaulio ekonominės tvarkos kontroliuojančią posistemę, veikiančią jau pastaruosius du šimtus metų.
XVII a. pabaigoje įkūrus Anglijos banką ir vienu metu kaldinant visas monetas, vadovaujant Londono monetų kalyklos direktoriui serui Izaokui Niutonui, buvo sukurta pirmoji dviguba pinigų apyvartos grandinė (investicinio banko pinigų grandinė ir „sąžiningos monetos“ grynųjų pinigų grandinė), kuri leido Anglijai tapti pasaulinės finansų sistemos centru, o svarui sterlingų palaipsniui pakeisti kitas rezervines valiutas. Tai buvo kolonijinio pasaulio ekonomikos pagrindas (valdymo sistema), leidęs Anglijai padaryti revoliuciją kariuomenėje, o vėliau ir pramonėje.
Po 1944 metais Bretton Vudse įvykusios konferencijos pagrindinės pasaulio valiutos vaidmenį perėmė JAV doleris.
Rusija, įstrigusi „anakondos kilpoje“ ir atkirsta nuo Vakarų, yra priversta ieškoti naujų prekybos bei politinio-karinio pobūdžio sąjungininkų. Būtų kvaila teigti, kad jai to daryti nesiseka. Nusivylimą dominuojančia pasaulio tvarka vis drąsiau demonstruoja Afrikos, Pietų Amerikos, Tolimųjų bei Artimųjų Rytų politikai.
Kinijos ekonominis spurtas Vakarams kelia kur kas didesnį susirūpinimą
Kinijai sekasi kur kas geriau nei Rusijai. Ji jau užėmė lyderės pozicijas technologijų, informacijos, gamybos, investicijų ir kitose srityse, kuriose Vakarų dominavimas vis dar atrodo gajus, tačiau pagal BVP ir aukštųjų technologijų eksportą Kinija jau seniai aplenkė JAV, o programoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ numatoma, kad Dangaus imperija pirmaus visose svarbiausiose technologijose ir pramonės šakose.
Tai iššūkis Vakarų elito hegemonijai, todėl „Rusijos meškos“ sutramdymą jie laiko tarpiniu etapu galutinėje kovoje su „Kinijos drakonu“. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, duodamas interviu „POLITICO“ teigė, jog jeigu leistume Rusijai laimėti karą, tai būtų žinutė ir Kinijai.
„Rusijos pergalė būtų blogai mums visiems Europoje ir Šiaurės Amerikoje, visoje NATO, nes tai būtų žinia autoritariniams lyderiams – ne tik V. Putinui, bet ir Kinijai – kad brutalia karine jėga jie gali pasiekti savo tikslų.“[1]
Nuo pasaulinės ekonominės krizės iki karo – vienas žingsnis
Dabartinė pasaulio tvarkos krizė yra nulemta objektyvių ilgalaikės ekonominės raidos dėsningumų, kuriuos sąlygoja kartą per šimtmetį vykstantys pasaulio ekonomikos pokyčiai. Ankstesnes krizes lydėjo pasauliniai karai, kurie sukėlė pasaulio ekonomikos centrų persikėlimo į D. Britaniją bei JAV procesą ir juos atitinkančius amžinius sisteminius kapitalo kaupimo ciklus.
Nors oficialiai teigiama, jog pasaulinio karo nenori niekas, Jungtinių Valstijų valdžios elitas atvirai puikuojasi peržengdamas „raudonąsias linijas“ Ukrainos-Rusijos kariniame konflikte. Kas praeitų metų pavasarį ginkluotės tiekime buvo tabu, šiandien duodama be stabdžių. Ukrainos vėliavos Vakaruose kabinamos ant valstybinių administracinių pastatų, o žiniasklaidos kanalai kasdien primena: „Kartu iki pergalės“.
Sunku ir net neįmanoma patikėti, jog iki alkūnių į Rusijos-Ukrainos karą vakarai sulindo dėl grynai altruistinių paskatų. Atvirai styrančios finansų elito ausys byloja, jog šiuo metu bet kokia kaina siekiama išlaikyti savo pasaulinę hegemoniją. Jeigu „senoji“ pasaulio tvarka negrįžtamai žlugs, taip pat žlugs ir doleriu pagrįsta finansų sistema bei jos pagrindu išaugę milžiniški spekuliaciniai burbulai; iš esmės keistųsi tarptautinis darbo pasidalijimas, gyventojų pasiskirstymo modeliai ir gamybinių jėgų pasiskirstymas.
Miegantis Kinijos „drakonas“ ne tik prabudo, bet jau ir iššiepė dantis
Pasaulio ekonomikos pokyčių procesas prasidėjo žlugus SSRS, o dabar sparčiai auganti Pietryčių Azija, kuri tampa pasaulio ekonomikos vystymosi centru, pranašauja Pax Americana pabaigą. Šiuos pokyčius prognozuojantis regionas nesuinteresuotas pasauliniais kataklizmais, tačiau taikaus vystymosi galimybė sparčiai traukiasi.
Kovo mėnesį vykusiame metiniame Kinijos parlamento ir aukščiausios politinės patariamosios institucijos susitikime Xi Jinpingas keturiose atskirose kalbose deklaravo pasirengimą karui, skelbia „Foreign Affairs“. JAV galios ir finansų elitas, pralaimėjęs Kinijai jos pačios inicijuotą prekybos karą, pradėjo pasaulinį hibridinį karą. Blogėjant ekonominei padėčiai yra didinami statymai, stengiantis šio karo kaštus perkelti ant sąjungininkų.
Kokia yra pagrindinė didėjančio Vakarų agresyvumo priežastis?
Agresyvios JAV retorikos, nukreiptos prieš Rusiją ir Kiniją nepastebėti neįmanoma. Jos taip skuba, pavojingai žaidžia eidamos Va Bank, tuo pačiu metu apiplėšinėdamos Europą – pašalindamos savo pagrindinę geoekonominę sąjungininkę-konkurentę. Tokio Ceitnoto priežastis paprasta: „visko burbulas“, kurį sukūrė neoliberalioji revoliucija dešimtajame dešimtmetyje finansų srityje ir nevaržomas pastarųjų keturiolikos metų monetarinis pumpavimas, pagaliau sprogsta… JAV mato išeitį priversti žlugti ir valdyti katastrofą, kad iš žlugimo išeitų prieš Euraziją, Eurazijos sąskaita ir ant Eurazijos nuolaužų (vienos Rusijos nuolaužų jau nebepakanka). Norint pratęsti banketą, reikia apversti stalą, iškeičiant savo visišką pranašumą pasaulio finansuose ir prekyboje į chaosą priešo pusėje[2].
Ilgalaikės JAV dominuojančios pasaulinės finansų sistemos žlugimo priežastys aiškios ir Vakaruose. Dabar madingas finansų analitikas Zoltanas Požaras (Zoltan Pozsar) rašo:
„<…>. Jei yra pasitikėjimas, prekyba veikia. Jei pasitikėjimo nėra, ji neveikia. Šiandien pasitikėjimo nėra: „chimerinis“ aljansas nebeveikia, neveikia ir „EuRusijos“ aljansas. Vietoj to turime ypatingus santykius tarp Rusijos ir Kinijos, pagrindinių BRICS bloko ekonomikų.“[3]
Finansų analitikas „chimeriniu“ vadina Amerikos-Kinijos bloką, kuriame pigios kiniškos prekės padėjo kompensuoti dėl pigios imigrantų darbo jėgos stagnuojančio darbo užmokesčio augimo poveikį. O „EuRusija“ – Europos-Rusijos ekonominę sąveiką, kurios pagrindas – Europos pramonę maitinančios pigios rusiškos dujos.
Paradoksalu, bet pasitikėjimą prekyba su Vakarais bei finansų saugumu griauna ne išorės priešai. Ekonominių sankcijų paketai, turto bankuose užšaldymai ir nuolatinis grūmojimas sąjungininkams nuo bačkos „Darykite taip, arba…“ kelia politinę įtampą pačiuose Vakaruose. Kitaip nei šaudymu sau į kojas, tai nepavadinsi.
JAV labai praturtėjo įgyvendindamos kiekybinio švelninimo (QE) politiką. Tačiau teisę ir galimybę įgyvendinti QE suteikė „mažos infliacijos“ režimas, kurį užtikrino pigus eksportas iš Rusijos ir Kinijos. Suprantama, pasaulio ekonomikos mitybos grandinės viršūnė – JAV – nenori, kad žemos infliacijos režimas baigtųsi. Z. Pozsar terminais kalbant, jeigu „Chimerinis“ ir „EuRusijos“ blokai nustos egzistuoti, žemos infliacijos režimas turės baigtis visam laikui, o tada, didelė tikimybė, jog Rusija su Kinija suformuos naują finansų bei politinį galios centrą – Didžiąją Euraziją.
Rusijos rublis kaip alternatyva, be to, Rusija pasirengusi naudoti juanį
Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad Rusija yra pasirengusi naudoti juanį tarpusavio prekyboje su trečiosiomis šalimis (Artimaisiais Rytais, Afrika, Lotynų Amerika). Ten Kinija yra pagrindinė daugelio šalių investicijų partnerė, o Rusija gali prisijungti prie didžiosios kaimynės „klubo“, kuri juanio internacionalizavimą laiko svarbiu politiniu tikslu.
Rublio, kaip tarptautinių atsiskaitymų valiutos vaidmuo dar nėra aiškus, tačiau neatmetama galimybė, jog į Rusijos ir Kinijos strateginius santykius bus galima įvesti „dvigubą apytaką“. Nors Kinija yra neginčijama lyderė ekonomikos srityje, Rusija yra didžiausių ir pažangiausių ginkluotės, kosmoso ir technologijų branduolinėje srityje nešėja.
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai Rusija galėtų pasiūlyti išbandyti alternatyvią tarptautinę valiutą pagal paritetą ir taip paskelbti apie savo įsitraukimą į naujos pasaulio ekonominės tvarkos branduolį. Priešingu atveju Rusijos laukia ilgas ir brangiai kainuojantis perėjimo procesas, pirmiausia prie daugiavaliutinės sistemos, kuri tarptautiniuose mokėjimuose greičiausiai netrukus degraduos iki aukso, o vėliau – prie konkuruojančių juanio ir rupijos valiutų zonų.
Artimiausioje perspektyvoje naujasis „Bretton Woods’as“ – neišvengiamas
Ant karo Ukrainoje baigties kortos Vakarų finansų elitas stato savo viltis išlaikyti dolerio bei JAV valstybės hegemoniją. Rusija gali pralaimėti. Tai nutiktų dėl šalyje nuo SSRS žlugimo iškilusio neoliberalaus elito išdavystės.
Rusijos prezidentas V. Putinas ne kartą viešai ir už uždarų durų ragino vietinius oligarchus „sugrįžti namo“. Sunku parduoti Rusiją iš naujo tiems, kurie ją 30 metų negailestingai parceliavo Vakarams iki paskutinės šachtos, o sukauptą kapitalą laiko užsienio bankuose. Šaldydami rusų oligarchų pinigus, konfiskuodami kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, Vakarai daro didelį spaudimą. Likęs pasaulis atsitraukęs stebi, kuo tas spaudimas baigsis. Niekas labai nesiveržia šokti iš „doleriais kūrenamo“ laivo į nežinią, net jei tas laivas – Titanikas.
Likęs pasaulis dabar akylai stebi horizontą, kada jame pasirodys naujos sąžiningos, skaidrios ir tarptautiniais įstatymais pagrįstos pinigų ir finansų sistemos sukūrimas. O tai galėtų įvykti specialioje konferencijoje 2024 m. – praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo panašios konferencijos kuri buvo surengta Bretton Vudse, Rusijos pirmininkavimo BRICS metais.
