- M. Puidoko partija vardan bendro tikslo suvienijo tris politines jėgas ir tapo Taikos koalicija
- Taikos koalicijos sąraše – ne vienas žinomas veidas
- P. Lukševičius dirbo žemės ūkio ministro pareigas ėjusio K. Navicko komandoje
- Konservatorių vizija – kariniais poligonais virtę Lietuvos miestai
M. Puidoko partija vardan bendro tikslo suvienijo tris politines jėgas ir tapo Taikos koalicija
Likus vos kelioms dienoms iki seimo rinkimų – dar viena dvikova – šį kartą Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje. Tarp įdomiausių kandidatų – dvi skirtingas vertybines gamas atstovaujantys politikai – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos lyderis Mindaugas Puidokas ir konservatorius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Paulius Lukševičius.
77.lt skaitytojai parlamentarą M. Puidoką puikiai pažįsta – praėjusią kadenciją į parlamentą ėjęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu, vėliau politikas pasuko į Darbo partiją, o besibaigiant šiai kadencijai subūrė ir savo naują politinę jėgą, kuri apjungė net tris partijas – Darbo partiją, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos bei Žemaičių partijas ir kartu tapo Taikos koalicija.
Pats M. Puidokas į šiuos rinkimus žengia užtikrintai ir nešinas taikos vėliava – žada teigiamus pokyčius, mažiau baimės visuomenėje ir suburtą stiprią specialistų komandą. Parlamentaras pasisako už tradicinę šeimą ir vertybes, tikėjimą, taiką Lietuvoje nekurstant nesantaikos su kaimyninėmis valstybėmis ir žmonių gerovę viduje skiriant dėmesį jaunoms šeimoms, tiems, kurie jau išėjo į pensiją bei tiems, kurie savo kelią dar tik pradeda mokyklos suole.
Politikas „nesimėto“ ir esminiais valstybei klausimais: pasisako prieš privalomą vakcinaciją, nepritaria vienalytės partnerystės įteisinimui, Stambulo konvencijos ratifikavimui bei nedidelių kiekių narkotinių medžiagų dekriminalizavimui.
Pats M. Puidokas teigia suprantantis, kad tam, jog opozicija pasiektų reikšmingų rezultatų seime, partijoms būtina vienytis, o ne kurtis vis naujoms ir taip išskaidyti rinkėjų balsus. Dėl šios priežasties esą ir buvo priimtas sprendimas burti Taikos koaliciją, prie kurios jau prisijungė kelios partijos. Deja, kitos esą vienytis vardan bendro tikslo nepanoro.
Taikos koalicijos sąraše – ne vienas žinomas veidas
Taikos koalicijos vėliavą šiuose rinkimuose neš į politiką sugrįžęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, antroje sąrašo vietoje rikiavosi Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, tačiau iš rinkiminės kovos jis buvo pašalintas, trečiasis numeris teko M. Puidokui.
Toliau sąrašą papildo Ukmergės tarybos narys Rolandas Janickas, seimo nario pareigas ėję Petras Čimbaras ir Darius Ulickas, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Žemaičių partijos pirmininkė Irena Stražinskaitė Glinskienė.
Kartu su Taikos koalicijos vėliava į šiuos rinkimus žygiuoja aktorystės duonos ragavęs ir po pandemijos į politiką nusprendęs pasukti Žilvinas Tratas.
Savo prioritetais Taikos koalicija laiko laisvos spaudos užtikrinimą, nacionalinio transliuotojo (LRT) objektyvumo didinimą, kovos su neapykantos kalba ir dezinformacija stiprinimą. Koalicijos planuose – ir A. Dulkio pradėtos sveikatos reformos stabdymas, griežta pozicija „prieš“ prievartinių medicininių procedūrų, pavyzdžiui, masinės vakcinacijos pandemijos metu, atžvilgiu. Be to, numatomas tyrimas koronaviruso pandemijos priežastims ir pasekmėms išsiaiškinti bei siekis užtikrinti naujų vaistų prieinamumą pacientams.
P. Lukševičius dirbo žemės ūkio ministro pareigas ėjusio K. Navicko komandoje
Tuo tarpu politinę karjerą jau ne pirmus metus kuriančio TS-LKD atstovo P. Lukševičiaus biografijoje – ir darbas iš žemės ūkio ministro kėdės nuversto Kęstučio Navicko komandoje. Ir čia politikas ėjo viceministro pareigas, taigi, tam tikra apimtimi irgi galėjo būti atsakingas už ministro priimtus sprendimus, kurie Lietuvą nuvedė iki duobės.
P. Lukševičius žemės ūkio ministerijoje kuravo auginimo, gamybos bei prekybos sritis[1].
Tačiau šiuo metu P. Lukševičius dirba Kauno miesto savivaldybės taryboje ir aktyviai kritikuoja Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio „Vieningo Kauno“ darbą, neva miesto meras vis dar turintis verslo ryšių su Rusija ir dėl to visiškai neturintis sąžinės (nors ryšių ilgą laiko tarpą turėjo ir konservatorius, energetikos ministras D. Kreivys, kuriam iš dalies priklauso bendrovė „Moki-veži“).
Beje, šiuo metu P. Lukševičius dar eina direktoriaus pareigas VšĮ Politinės iniciatyvos centre, kuriame, panašu, dirba tik jis pats vienas nuo pat steigimo pradžios, nors įstaiga veikia jau septintus metus.
Tiesa, politikas dar žada proveržį Kaune, jeigu netyčia bus išrinktas į naująjį parlamentą (tik kur tas proveržis būnant Kauno miesto savivaldybės tarybos dalimi?). Tai štai, P. Lukševičius žada, kad situacija keistųsi jam papildžius naujųjų seimūnų gretas: laikinoji sostinė tokiu atveju taptų nebe ketvirtuoju Baltijos šalių miestu, bet pirmuoju pagal technologijų ir inžinerijos progresą[2].
Vienintelė sąlyga, pasak P. Lukševičiaus, kad visa tai išsipildytų, yra „daugiau pinigų“. Net ir 77.lt komanda, nebūdama politikoje, supranta, kad kone viską gali išspręsti pinigai. O ko šie negali, tai gali labai dideli pinigai. Tik, kad dabar valdžioje sėdinčių konservatorių dėka, jų ir nėra.
Konservatorių vizija – kariniais poligonais virtę Lietuvos miestai
Gerus konservatorių užmojus įvertinus, panašu, kad pinigų miestų modernizacijai paprasčiausiai neliks. Na, nebent, modernizacija yra susijusi su karinės pramonės vystymu ir platesnėmis gatvėmis, skirtomis vokiečių tankams patogiau pravažiuoti.
Iš tiesų TS-LKD tikriausiai nusiteikusi Lietuvą paversti tikra karine „bomba“ (žinoma, perkeltine prasme), kurią pamačiusiam priešui taip vidurius susuktų, kaip dar nėra sukę.
Galima spėti, kad konservatoriams svarbu, kad priešams išgirdus žodį „Lietuva“ iškart užstrigtų ašaka gerklėje.
Taigi, galimai, kad ne modernūs miestai, bet krašto gynyba (o kartu ir įtampos kėlimas, kad visada būtų nuo ko gintis) yra ateinančių metų konservatorių prioritetas.
