Lietuva svarstytų galimybę tapti „airBaltic“ dalininke
Ar Lietuva galėtų tapti viena iš „airBaltic“ savininkių? Kol Vilnius vertina galimą tokio žingsnio naudą, Rygoje sprendžiamas gerokai skubesnis klausimas – kaip užtikrinti finansinių sunkumų slegiamos nacionalinės oro bendrovės ateitį.
Galimybę Lietuvai prisidėti prie „airBaltic“ kapitalo Rygoje aptarė premjeras Mindaugas Sinkevičius ir jo kolega Latvijoje Andris Kulbergas. Konkretaus pasiūlymo Vilnius kol kas nėra gavęs, tačiau Lietuvos Vyriausybės vadovas tokio scenarijaus neatmeta[1].
„Buvau klausiamas, ar Lietuva svarstytų, jeigu sulauktų pasiūlymo, svarstytų tapti „airBaltic“ dalininke galbūt pagal „Scandinavian Airlines“ modelį, kai Skandinavijos šalys yra kitų avialinijų bendrasavininkės, operatorės.
(…) Pasakiau labai aiškiai, kad mes esame pasiruošę ir bet kokį pasiūlymą iš Latvijos vertinsime, bet vertinsime saugumo, kainos ir kitų nacionalinių, (…) strateginių projektų kontekste“, – viešėdamas Rygoje ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
Premjeras akcentavo, kad galimą investiciją reikėtų vertinti ir kitų Lietuvos prioritetų kontekste. Tarp jų – Klaipėdos pietinio uosto plėtra, „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“.
Latvijoje abejoja ankstesnėmis „airBaltic“ ambicijomis
Latvijos Vyriausybei tuo metu tenka spręsti, kaip užtikrinti tolesnę nacionalinio vežėjo veiklą. A. Kulbergas mano, kad be papildomo kapitalo „airBaltic“ gali būti sunku tęsti veiklą, tačiau naujų valstybės pinigų skirti neskubama[2].
Pirmiausia Latvijos ministrų kabinetas nori įvertinti atnaujintą bendrovės verslo planą. Jis turėtų parodyti, ar „airBaltic“ gali pasiekti finansiškai tvarų veiklos modelį ir ateityje sumažinti priklausomybę nuo valstybės paramos.
A. Kulbergui klausimų kelia ir ankstesni bendrovės plėtros planai – didinti orlaivių parką iki 100 lėktuvų bei per metus aptarnauti 10 mln. keleivių. Latvijos premjero vertinimu, tokios ambicijos galėjo būti pernelyg didelės.
Nors „airBaltic“ laikoma strategiškai svarbia Latvijai, A. Kulbergas pabrėžia, kad vien šis statusas negali pateisinti nuolatinio bendrovės finansavimo valstybės lėšomis.
Finansavimo poreikis – šimtai milijonų eurų
„airBaltic“ finansinė padėtis rodo, kodėl bendrovės ateitis vėl atsidūrė politinių diskusijų centre. Įvertinusi 2025 metų rezultatus ir rinkos sąlygas, oro bendrovė sustabdė planuotą viešą akcijų platinimą ir nebelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026 metams.
Prognozuojama, kad bendrovės laisvas pinigų srautas išliks neigiamas, o vien veiklai žiemos sezonu finansuoti gali prireikti papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Be to, verslo plane numatyta pritraukti dar 225 mln. eurų tarpinio finansavimo bendrovės likvidumui sustiprinti.
Lietuvoje galimybė investuoti į Latvijos vežėją vertinama nevienareikšmiškai. Susisiekimo ministras Juras Taminskas anksčiau teigė, kad sprendimas Lietuvai pirkti „airBaltic“ akcijų būtų neracionalus ir emocionalus.
Horizonte – bendra Baltijos šalių oro bendrovė?
Diskusija dėl „airBaltic“ neapsiriboja vien dabartinėmis finansinėmis problemomis. A. Kulbergas iškėlė idėją, kad stabilizavus bendrovės padėtį Lietuva, Latvija ir Estija galėtų įvertinti bendro Baltijos šalių oro vežėjo perspektyvą.
Kol kas tai tik idėja – konkretaus pasiūlymo ar susitarimo tarp trijų valstybių nėra. Vis dėlto Latvijos premjeras norėtų tokį scenarijų aptarti su Lietuvos ir Estijos Vyriausybių vadovais.
Taigi pirmiausia Latvijai teks išspręsti „airBaltic“ finansavimo ir ilgalaikio gyvybingumo klausimą. Tik tuomet galėtų prasidėti rimtesnės diskusijos dėl kitų Baltijos valstybių dalyvavimo.
Lietuva tokios galimybės neatmeta, tačiau galutinis sprendimas priklausytų nuo konkretaus Latvijos pasiūlymo ir to, ar investicija turėtų aiškią ekonominę, saugumo bei strateginę naudą.
