AfD surinko 43,8 proc. balsų ir daugiau nei dvigubai aplenkė CDU
Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė istorinę pergalę rugsėjo 6 dieną vykusiuose Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimuose. Suskaičiavus balsus visose 2 661 rinkimų apylinkėje, AfD surinko 43,8 proc. balsų ir tapo neabejotinai stipriausia regiono politine jėga.
Kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) liko antra, gavusi vos 17,2 proc. balsų. Socialdemokratai surinko 9,3 proc., Žalieji – 8,9 proc., Kairiųjų partija – 8,6 proc., o Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW) – 5,3 proc. Laisvieji demokratai su 2,6 proc. balsų neperžengė 5 proc. rinkimų slenksčio ir iš žemės parlamento iškrito.
AfD rezultatas, palyginti su 2021 metų rinkimais, išaugo nuo 20,8 iki 43,8 proc. CDU patyrė priešingą smūgį – prieš penkerius metus ji buvo surinkusi 37,1 proc. balsų. Taigi AfD per vieną kadenciją prie savo rezultato pridėjo 23 procentinius punktus, o CDU prarado beveik 20 punktų.
Rinkimuose dalyvavo 77,8 proc. balso teisę turėjusių gyventojų – gerokai daugiau nei 2021 metais, kai aktyvumas siekė 60,3 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimus nuo Vokietijos susivienijimo. Oficialūs preliminarūs rezultatai
AfD gavo 39 mandatus, tačiau vienai valdyti neužtenka
Naujajame Saksonijos-Anhalto parlamente bus 83 vietos, todėl absoliučiai daugumai reikia mažiausiai 42 mandatų. AfD atiteko 39 vietos – iki galimybės savarankiškai išrinkti ministrą pirmininką ir sudaryti vyriausybę partijai pritrūko trijų mandatų.
CDU turės 15 atstovų. SPD, Žalieji ir Kairiųjų partija gavo po aštuonias vietas, BSW – penkias. Visos AfD nepriklausančios partijos kartu kontroliuos 44 mandatus, todėl matematiškai jos gali užkirsti kelią AfD kandidatui Ulrichui Siegmundui tapti ministru pirmininku.
Tačiau politinė aritmetika gerokai sudėtingesnė už paprastą mandatų sudėjimą. CDU atsisako bendradarbiauti tiek su AfD, tiek su Kairiųjų partija. BSW savo ruožtu paskelbė neketinanti balsuoti nei už U. Siegmundą, nei už dabartinį CDU ministrą pirmininką Sveną Schulze.
Vienintelė stabili dauguma be AfD turėtų apimti visas penkias likusias partijas – CDU, SPD, Žaliuosius, Kairiuosius ir BSW. Tokia koalicija jungtų politines jėgas nuo konservatyvios centro dešinės iki socialistinės kairės ir dėl vidinių programinių skirtumų būtų sunkiai įgyvendinama.
Ulrichas Siegmundas pareiškė gavęs mandatą valdyti
35 metų AfD kandidatas U. Siegmundas rinkimų rezultatą pavadino istoriniu ir pareiškė, kad partija gavo aiškų rinkėjų mandatą formuoti vyriausybę. Pasak jo, rinkėjai parodė, jog ankstesnė Saksonijos-Anhalto politinė kryptis nebegali būti tęsiama.
Vis dėlto prieš rinkimus U. Siegmundas teigė, kad sieks vadovauti tik stabiliai AfD daugumos vyriausybei. Po balsavimo jis atmetė galimybę sudaryti mažumos kabinetą ir pareiškė nenorintis dalyvauti politiniuose „žaidimuose“, kuriuose vyriausybė priklausytų nuo kitų partijų balsų.
AfD vadovė Alice Weidel taip pat tvirtino, kad rinkimų rezultatas reiškia aiškų įpareigojimą valdyti. Ji pažadėjo kalbėtis su kitomis partijomis, nors iki šiol nė viena parlamentinė jėga nėra paskelbusi esanti pasirengusi jungtis prie AfD vadovaujamos koalicijos.
Formaliai didžiausia frakcija savaime neįgyja teisės vadovauti žemei. Saksonijos-Anhalto ministrą pirmininką slaptu balsavimu renka parlamentas. Todėl U. Siegmundui reikėtų surinkti mažiausiai tris papildomus balsus arba tikėtis, kad dalis kitų partijų parlamentarų balsavimo metu susilaikys.
CDU patyrė didžiausią pralaimėjimą per kelis dešimtmečius
CDU Saksoniją-Anhaltą valdė nuo 2002 metų, todėl kritimas iki 17,2 proc. reiškia daugiau nei eilinę nesėkmę. Partija prarado daugiau nei pusę ankstesnių rinkėjų ir nesugebėjo laimėti nė vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
CDU generalinė sekretorė Franziska Hoppermann rezultatą pavadino sunkiu pralaimėjimu. Ji vis dėlto atmetė galimybę keisti partijos poziciją dėl bendradarbiavimo su AfD. S. Schulze taip pat pareiškė, kad CDU nesudarys koalicijos su U. Siegmundo partija.
Rezultatas yra politinis smūgis ir kancleriui F. Merzui. Prieš rinkimus jis perspėjo, kad AfD pergalė gali atbaidyti tarptautinius investuotojus ir pakenkti regiono ekonomikai. Tačiau šis argumentas rinkėjų neįtikino – CDU gavo dar mažiau balsų, nei jai rodė paskutinės apklausos.
U. Siegmundas po pergalės ironiškai pavadino F. Merzą vienu geriausių AfD rinkimų kampanijos pagalbininkų. Šiuo pareiškimu jis pabrėžė, kad rinkėjų nepasitenkinimas federaline valdžia ir kanclerio politika tapo viena svarbiausių regioninių rinkimų temų.
Valdžią gali formuoti mažumos vyriausybė arba technokratinis kabinetas
Vienas realiausių scenarijų – CDU vadovaujama mažumos vyriausybė, kurią sudarytų kelios centristinės partijos, o atskirais klausimais palaikytų Kairiųjų partija. Panašus modelis jau veikia kaimyninėje Tiuringijoje, kur regioninė valdžia negali priimti svarbiausių sprendimų be opozicijos paramos.
Tačiau net CDU, SPD, Žaliųjų ir BSW koalicija turėtų tik 36 mandatus. Jai iki daugumos trūktų šešių balsų, todėl praktiškai būtų būtina nuolatinė arba bent iš anksto suderinta Kairiųjų partijos parama. Tai prieštarautų CDU iki rinkimų skelbtam atsisakymui bendradarbiauti su šia politine jėga.
BSW siūlo kitokį sprendimą – sudaryti vadinamąjį kompetencijų kabinetą iš įvairių sričių specialistų. Tokia vyriausybė neturėtų tradicinės koalicinės daugumos ir kiekvienam sprendimui parlamente ieškotų atskiro palaikymo.
Šis modelis leistų BSW išvengti tiesioginės paramos tiek AfD, tiek CDU kandidatams, tačiau kartu sukurtų labai nestabilią valdžią. Biudžeto, švietimo, policijos, infrastruktūros ir ekonomikos sprendimai priklausytų nuo nuolat besikeičiančių parlamentinių susitarimų.
AfD pergalė dar nereiškia, kad partija pateks į valdžią
Vokietijos politikoje galioja vadinamoji užkarda, pagal kurią tradicinės partijos atsisako bendradarbiauti su AfD. Saksonijos-Anhalto Konstitucijos apsaugos tarnyba regioninį AfD skyrių yra priskyrusi patvirtintai dešiniojo ekstremizmo krypčiai. AfD šį vertinimą atmeta ir tvirtina, kad tarnyba naudojama politinei opozicijai persekioti.
Iki šiol ši užkarda neleido AfD patekti į žemių vyriausybes net tuomet, kai partija rinkimuose tapdavo viena stipriausių. Saksonijos-Anhalto rezultatas išbando šios strategijos ribas, nes beveik 44 proc. balsų surinkusi partija kontroliuos beveik pusę parlamento.
Jeigu likusios partijos suformuos valdžią be AfD, U. Siegmundas galės teigti, kad politinė sistema ignoruoja didžiausios rinkėjų grupės pasirinkimą. Jeigu susitarti nepavyks ir parlamento darbas bus paralyžiuotas, tai taip pat gali sustiprinti AfD argumentą, kad tradicinės partijos vienijasi pirmiausia siekdamos išlaikyti ją opozicijoje.
Kita vertus, 56,2 proc. rinkėjų balsavo už kitas politines jėgas. Parlamentinėje sistemoje valdžią formuoja tas partijų derinys, kuris gali surinkti daugumą, todėl vien pirmoji vieta rinkimuose nesuteikia automatinės teisės vadovauti vyriausybei.
Rinkimų rezultatas parodė gilėjantį Rytų ir Vakarų Vokietijos skirtumą
Saksonija-Anhaltas susiduria su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, visuomenės senėjimu, darbuotojų trūkumu ir silpnesne ekonomine plėtra. Dalis gyventojų mano, kad federalinė valdžia nepakankamai atsižvelgia į rytinių žemių problemas ir ekonominius interesus.
AfD kampanijoje daugiausia dėmesio skyrė migracijai, vidaus saugumui, energijos kainoms, paramos Ukrainai nutraukimui ir santykių su Rusija atkūrimui. U. Siegmundas taip pat žadėjo stabdyti naujų vėjo elektrinių statybą, pradėti platesnę migrantų deportavimo kampaniją ir keisti regiono švietimo bei kultūros politiką.
Partijos oponentai įspėja, kad griežta migracijos politika gali dar labiau paaštrinti darbuotojų trūkumą, o prorusiška AfD kryptis kelia klausimų dėl Vokietijos užsienio ir saugumo politikos. AfD atsako, kad dabartinė ekonominė, energetinė ir migracijos politika jau padarė daugiau žalos nei jos siūlomi pokyčiai.
Rinkimų rezultatas rodo, kad AfD jau nebėra vien protesto partija, renkanti penktadalį balsų. Saksonijoje-Anhalte ji tapo dominuojančia politine jėga, galinčia blokuoti dalį svarbių sprendimų ir lemti visos žemės politinę darbotvarkę net likdama opozicijoje.
Saksonijos-Anhalto rinkimai taps rimtu išbandymu F. Merzo vyriausybei
CDU pralaimėjimas sustiprins spaudimą F. Merzui keisti federalinės vyriausybės ekonominę ir migracijos politiką. Kancleris žadėjo sustabdyti AfD augimą, tačiau pirmasis didelis rinkimų išbandymas rytinėje Vokietijoje baigėsi priešingu rezultatu.
AfD nacionalinėse apklausose taip pat konkuruoja dėl pirmosios vietos ir yra pagrindinė opozicinė jėga Bundestage. Saksonijos-Anhalto pergalė suteikia partijai papildomą politinį impulsą prieš kitus regioninius rinkimus ir 2029 metais numatytus Bundestago rinkimus.
Artimiausiomis savaitėmis svarbiausia bus ne tai, kas laimėjo daugiausia balsų, nes tai jau aišku. Esminis klausimas – ar tradicinės partijos sugebės suformuoti veikiančią vyriausybę, neatsisakydamos savo pažadų nebendradarbiauti su AfD ir Kairiųjų partija.
Jeigu tokios formulės rasti nepavyks, Saksonija-Anhaltas gali susidurti su ilgomis derybomis, mažumos kabinetu arba naujais rinkimais. AfD laimėjo rinkimų vakarą, tačiau kova dėl realios valdžios Magdeburge tik prasideda.
Šaltiniai
„WELT“. (2026). AfD gewinnt Landtagswahl klar, verpasst aber absolute Mehrheit. https://www.welt.de/politik/deutschland/article6a9d66da181cb962d488587a/wahl-in-sachsen-anhalt-afd-gewinnt-landtagswahl-klar-verpasst-aber-absolute-mehrheit.html
Landeswahlleiterin Sachsen-Anhalt. (2026). Landtagswahl am 6. September 2026: Bekanntgabe des vorläufigen Wahlergebnisses. https://wahlen.sachsen-anhalt.de/fileadmin/Bibliothek/Politik_und_Verwaltung/MI/wahlen/Pressemitteilungen/Bekanntgabe_des_vorl%C3%A4ufigen_Wahlergebnisses.pdf
Landeswahlleiterin Sachsen-Anhalt. (2026). Ergebnisse Landesebene – Landtagswahl Sachsen-Anhalt 2026. https://wahlergebnisse.sachsen-anhalt.de/wahlen/lt26/erg_land.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo AfD partijos pergalę Saksonijos-Anhalto rinkimuose, pateikdamas svarbią informaciją apie rezultatus ir politinę situaciją. Jis yra skaitomas ir aktualus lietuvių skaitytojams, besidomintiems užsienio politika.
Straipsnis pateikia tikslius ir patikimus duomenis apie rinkimų rezultatus, partijų pasiekimus ir politinę situaciją, be akivaizdžios dezinformacijos ar manipuliacijos. Informacija yra aiški ir nešališka.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius Vokietijos politinius įvykius, kurie gali turėti įtakos ir Lietuvos politikai bei visuomenei. Be to, rinkimų rezultatai ir jų analizė suteikia vertingų įžvalgų apie Europos politinę dinamiką.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Saksonijos-Anhalto rinkimų rezultatus ir politinę situaciją, kas yra aktualu tiek Vokietijos, tiek Europos kontekste. Jame analizuojama AfD partijos sėkmė ir galimi politiniai scenarijai, todėl jis gali būti naudingas skaitytojams, norintiems suprasti šios situacijos pasekmes.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie rinkimų rezultatus ir politinę situaciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojama situacija be emocinių vertinimų, todėl jis yra psichologiškai saugus.
