Trečią kartą bus svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo atitikimas Konstitucijai
Vidaus reikalų ministerija (VRM) turėtų svilti iš gėdos nuo tikros beraštystės. Kai ji jau trečią kartą pateikė svarstymui Valstybės tarnybos įstatymą dėl atitikties Konstitucijai, Regionų frakcijos narei Agnei Širinskienei išseko kantrybė. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad du kartus į sieną atsimušęs projektas ir dabar buvo pataisytas tik minimaliai bei paskubomis, nekreipiant dėmesio į esminius akcentus. O štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnės pavaduotoja Guoda Burokienė jau atvirai kalba apie tai, kad stumiant šį projektą svarbiausia tą padaryti ne kokybiškai, bet kuo greičiau, mat už tai bus gaunamos europinės lėšos.
Į tokį vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės valdomos ministerijos atžagarumą rengiant svarbų įstatymą atkreipusi A. Širinskienė teigė, kad kaip matyti iš posėdžio medžiagos, net ir trečią kartą pataisyta bei teikiama Valstybės tarnybos reforma vis tiek prieštarauja Konstitucijai.
„Galiu lažintis, kad reformos pati ministrė Seimo posėdyje nepristatinės, nes pernelyg didelė gėda. Ateis kažkas iš ministerijos klerkų tai gėdai pridengti“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje rašė A. Širinskienė.
O štai pirmadienį Vyriausybei pritarus antrą kartą koreguotam įstatymo projektui, atnaujintas reformos projektas buvo teikiamas Seimui. Į tai sureagavusi A. Širinskienė svarstė, kiek dar bandymų reikės, kol ši reforma prasistums teisėtą kelią. Parlamentarė pastebėjo, kad net po dviejų korekcijų buvo pataisytas tik nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas, suderinant jį su Konstitucinio Teismo (KT) doktrina.
Kaip pagrindinę atitikimo Konstitucijai problemą A. Širinskienė įžvelgė ministrės A. Bilotaitės siūlomą valstybės tarnautojų atlyginimų reguliavimą, kuris esą visiškai nebuvo pataisytas. Todėl, pasak jos, net ir trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) šio įstatymo projekto svarstymas greičiausiai baigsis dar vienu fiasko.
„Kitų pataisymų pagal pusšimtį Seimo teisės departamento pastabų taip pat nėra. Čia, matyt, ta žadėta naujoji teisėkūros kokybė? Kai tris kartus teiki reformą (tokio precedento Vyriausybėje nebuvo visus trisdešimt metų), o vis tiek apskritas teisinis šnipštas gaunasi…“ – teigė parlamentarė.
Kokybė nerūpi, kai beldžiasi europiniai pinigai
Tuo tarpu LVŽS frakcijos seniūnės pavaduotoja G. Burokienė pareiškė abejojanti, ar trečiąjį kartą ruošiamas teikti įstatymo projektas jau neprieštaraus Konstitucijai, mat, jos žiniomis, jame buvo atlikti tik minimalūs pataisymai. Ji, kaip ir A. Širinskienė teigia, kad neabejoja, jog ir trečiąjį kartą šis įstatymo projektas patirs fiasko.
Paklausta, kam reikalinga visa ši reforma, G. Burokienė atsakė, kad aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatytos lėšos šiai reformai įgyvendinti.
„<…>. Kaip žinia, jeigu nebus reformų, atsigavimo lėšų taip pat nebus galima panaudoti. Todėl dabar yra metamos didžiulės pajėgos tam, kad galėtų pasiekti tam tikrus rodiklius, kad tos lėšos į Lietuvą ateitų. <…>. Kaip žinia, finansų reforma nevyksta, niekas nieko neatneša, o ministerijos dirba kaip ir dirba“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Burokienė[2].
Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad su šiuo įstatymo projektu esą buvo susipažinta tik rugsėjo pradžioje, kai jis ir išėjo į viešumą, o bent jau „valstiečiai“ nebuvo kviečiami į darbo grupes.
Nebebus, kam dirbti?
Komentuodama siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo projektą, G. Burokienė pastebėjo, kad jeigu įstaigų vadovams bus keliamos algos, nebebus, kas jose dirbs. Kitaip tariant, vadovas liktų vienas atlikti darbo, kurį anksčiau darydavo 5-10 žmonių. O štai jauni žmonės jau dabar esą valstybės tarnyba nesižavi – pasak parlamentarės, jau dabar pasigirsta kalbų, kad jei valstybės tarnautojams bus panaikintos visos socialinės garantijos, jie paprasčiausiai čia nebedirbsią.
„Todėl yra didelė tikimybė, kad nebeliks to sektoriaus, kuris neša visą valstybės naštą ir žino, kaip sukasi jos mechanizmai“, – komentavo politikė[2].
Kelia grėsmę konstitucinei santvarkai
Į tokius nesėkmingus ministerijos mėginimus prastumti minėtą įstatymo projektą sureagavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Jis teigė, kad tokia situacija, kai jau ne pirmą kartą Seimo Teisės departamentas įžvelgia galimus prieštaravimus Konstitucijai, dar kartą verčia abejoti VRM vadovybės kompetencija ir net kelia klausimus dėl jos antikonstitucinės veiklos[4].
„Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nekompetencija jau kelia grėsmę ne tik mūsų saugumui, viešajai tvarkai, bet ir konstitucinei santvarkai. Kaip nustatė teisininkai, antrą kartą jos vadovaujama ministerija Seimui bruka antikonstitucinius teisės aktus“, – teigė S. Skvernelis[4].
Ministerijos vos ne pagrindine šios kadencijos teikiama reforma drįso suabejoti ir S. Skvernelio partijos frakcijos narys Domas Griškevičius, kurio teigimu, yra mažų mažiausiai keista, kai ministrė A. Bilotaitė viešai kalba, jog valstybės tarnybos pertvarka yra vienas iš svarbiausių šios ministerijos darbų, o štai, pasirodo, kad jau ne pirmą kartą VRM nesugeba tinkamai paruošti projekto, kad šis bent jau neprieštarautų Konstitucijai.
Vyriausybė uždegė žalią šviesą
Tačiau ignoruodama tokius aiškius raudonus signalus Vyriausybė praleido pro akis tokį įstatymo projektą ir pritarė antrą kartą koreguotam reformos projektui.
Reformos projektas antrą kartą buvo grąžintas į Vyriausybę pro praėjusią savaitę vykusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdžio. Dėl galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymo projekto svarstymą Seimo nariai, atsižvelgdami į Teisės departamento išvadas, atidėjo neribotam laikotarpiui[5].
Reformą inicijavusi VRM naujausioje įstatymo redakcijoje siūlė nepriekaištingos reputacijos reikalavimus tarnautojams diferencijuoti pagal nusikalstamos veiklos pavojingumą bei pobūdį. Taip pat siūlė atsižvelgti ir į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus bei užimamas pareigas.
Nebegautų priedų už stažą
VRM siūloma reforma būtų iš esmės pertvarkoma valstybės tarnyba kartu keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimo mechanizmus. Ministerijos parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą, o pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu darbo užmokesčiu[6].
Todėl jau kitais metais valstybės tarnautojai pajustų nemenkus atlyginimo šuolio pokyčius, kai vietoje dabar esamo 181 eurą siekiančio pareiginės algos dydžio, būtų mokamas 1 579,4 euro pareiginės algos dydis, bet tuo pačiu ir sumažinti koeficientai, iš kurių dauginant bazinį dydį nustatoma pareiginė alga.
Projektu būtų stiprinamas vadovų korpusas, decentralizuojami konkursai į valstybės tarnybą, o Valstybės tarnybos departamentas jau nuo sausio persivadintų į Viešojo valdymo agentūrą.
Numatoma, kad nauji pakeitimai valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, o valstybės politikams – nuo naujos kadencijos.
Tiesa, dėl drastiško atlyginimų kėlimo valstybės politikams krizės akivaizdoje, visuomenėje buvo kilusi nemenka pasipiktinimo banga.
