<h2>Greičiausiai pokyčius pajustų merai ir vicemerai</h2>
<p>Valdantiesiems planuojant itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, jau kalbama ir apie neadekvačiai mažus valstybės tarnautojų bei politikų darbo užmokesčius, kuriuos norima „taisyti“. Panašu, kad politiko duona, o ypač to, kuris užima kėdę Seime, jau greitai gali tapti geidžiama, mat žadama jau sekančios kadencijos metu mokėti konkurencingus atlyginimus. Tai siekiama daryti esą atsižvelgiant į tai, kad einant Seimo nario pareigas negalima užsiimti jokia kita veikla taip papildomai prisiduriant lėšų. Vieni tokius siūlymus vertina teigiamai ir pritaria, kad siekiant pritraukti kuo daugiau talentingų žmonių į politiką, reikėtų mokėti ir didesnį darbo užmokestį, kiti teigia, kad į politiką einama ne pasiimti atlyginimo, o didžiąja dalimi „iš pašaukimo“.</p>
<p>Valstybės tarnybos (ne)patrauklumo problemą taip pat užsimota spręsti ženkliai keliant tarnautojų atlyginimus. Toks užmojis argumentuojamas tuo, kad dabartiniai darbo užmokesčiai sėdintiems prie valstybės valdymo vairo yra neadekvatūs, o kai kurie dėl sumažėjusių pajamų net ir nukenčia.</p>
<blockquote>
<p>Jeigu būtų pritarta naujam reglamentavimui, valstybės politikų darbo užmokestis augtų tik nuo kitos kadencijos. O greičiausiai augantį darbo užmokestį pajustų merai ir vicemerai, mat savivaldos rinkimai vyks jau 2023 metais, o Seimo, Vyriausybės nariams, ministrams teks palaukti šiek tiek ilgiau – iki 2024 m. vyksiančių Seimo rinkimų[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alga.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministrai gautų beveik perpus didesnius atlyginimus</h2>
<p>Naujoji tvarka neabejotinai būtų labiau patraukli didesnei daliai valstybės sektoriuose planuojančių dirbti asmenų, kuriuos iki šiolei nuo to atbaidydavo menki atlyginimai.</p>
<p>Štai, pavyzdžiui, Seimo pirmininko ir premjero atlygiai nuo dabartinių 2,8 tūkst. eurų augtų iki 5,2 tūkst. jau „į rankas“. „tv3.lt“ atkreipia dėmesį, kad dabartinis premjerės Ingridos Šimonytės atlyginimas ir taip yra didesnis nei 2,8 tūkst. eurų, nes ji papildomai dar gaunanti priedą už stažą valstybės tarnyboje.</p>
<p>Paprasti Seimo nariai, neinantys kitų pareigų, skirtumą taip pat pajustų, nors žinoma, ne tokį ženklų.</p>
<blockquote>
<p>Parlamentarų atlyginimas kiltų nuo 2,1 tūkst. iki 3,8 tūkst. eurų „į rankas“. O štai ministrai jau galėtų džiaugtis ir beveik perpus padidėjusiu darbo užmokesčiu – nuo 2,6 tūkst. iki 4,6 tūkst. eurų „į rankas“.</p>
</blockquote>
<p>Pagal naująją tvarką, didesnis atlyginimas paliestų ir prezidentą, tik žinoma, ne taip drastiškai. Prezidento atlyginimui šiuo metu siekiant kiek virš 6 tūkst. eurų „į rankas“, po pertvarkos jis siektų 6,2 tūkst. eurų.</p>
<p>Tiesa, naujoji tvarka neabejotinai paliestų ir dirbančius valstybiniame sektoriuje, nes algų dydį ketinama susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu taip perskaičiuojant ir pareiginių algų koeficientus. Atlyginimas viešajame sektoriuje yra skaičiuojamas bazinės pareiginės algos dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento, o papildomai prie atlygio gali būti skiriami ir įvairūs priedai už stažą ar dirbtus viršvalandžius.</p>
<blockquote>
<p>Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo, kad naujas bazinis pareiginės algos dydis būtų lygus metų vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui su individualiomis įmonėmis. Praėjusiais metais šis dydis sudarė 1 579,4 euro. Jei Seimas pritars reformai, šis bazinis dydis bus pasitelkiamas apskaičiuojant politikų, valstybės tarnautojų, valstybės tarnybos įstaigų vadovų, pareigūnų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-10.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kelti reikėtų, bet po truputį</h2>
<p>Visgi, kaip ir bet kuriame kitame darbe, įsidarbinus tikimasi gauti ir kvalifikaciją bei gebėjimus atitinkantį darbo užmokestį, kurį gaunant nereikėtų svarstyti ir apie kitus pajamų šaltinius. Taip pat ir Seime bei valstybės tarnyboje – siekiant pritraukti aukšto lygio specialistus, reikia pasiūlyti ir konkurencingą darbo užmokestį. Šiai minčiai pritaria ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, tačiau neslepia, kad drastiškai pakėlus atlyginimus, to nesupras visuomenė[3].</p>
<p>R. Urbonaitė laikosi pozicijos, kad dabartiniai parlamentarų atlyginimai yra tokie patys kaip ir, tarkim, kokio nors plytelių klojėjo, o tai esą nėra adekvatu. Jos teigimu, dabartinis siūlomas atlyginimas tikrai nepritraukia aukščiausios kvalifikacijos žmonių, tad kartais susiduriama su situacija, kai į politiką ateina tie, kurie savęs neatranda kitur, bet nori užsitikrinti stabilų atlyginimą keliems metams į priekį.</p>
<blockquote>
<p>„Tai, kas yra dabar, nėra normali situacija. Klausimas tik kiek mes turime kelti darbo užmokestį ir kaip tas kėlimas yra pagrindžiamas. Kelti būtina, bet toliau jau diskusijų objektas, kaip stipriai turi kilti į viršų tie atlyginimai. Nes jeigu kils itin stipriai, tai gali iššaukti tam tikrą nepasitenkinimą. Nes, matote, jeigu darbo užmokesčio padidinimas gali generuoti politikų darbo kokybę, tai tiktai po kurio laiko. Taip greitai tie potencialiai kompetentingesni politikai nebūtinai ateis“, – teigia R. Urbonaitė[3].</p>
</blockquote>
<p>O štai politologė, panašu, sekančių rinkimų metu dabartiniams valdantiesiems prognozuoja tikrą fiasko.</p>
<p>Paklausta apie tai, ar valdantieji neišsigąs visuomenės reakcijos, kilsiančios išgirdus apie tokius drastiškus atlyginimų kėlimus, ji patikino, jog nustebtų, jei valdantieji apskritai kažko bijotų „žinodami, jog valdžia jiems po 2024-ųjų metų rinkimų ne taip jau ir nusišviečia“. Tad tai gali paraginti juos daryti reikalingus sprendimus nesivaikant reitingų.</p>
<h2>Reiktų žvelgti į visą viešąjį sektorių</h2>
<p>Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, vertindama tokius siūlymus, į tai žvelgė skeptiškai.</p>
<p>Jos nuomone, padidintų darbo užmokesčių ne ką mažiau nusipelno ir mokytojai, medikai, socialiniai darbuotojai, ugniagesiai, bibliotekininkai ir kt., todėl keliant atlyginimus viešajame sektoriuje, derėtų atsižvelgti ir į juos[4].</p>
<p>Nors V. Blinkevičiūtė ir sutinka su pozicija, kad siekiant į valstybės tarnybą pritraukti kuo daugiau kvalifikuotų specialistų derėtų kalbėti apie atlyginimų kėlimą, visgi, pasak jos, atskirai svarstyti būtent Seimo narių atlyginimo klausimo nederėtų.</p>
<p>O štai siekiant į parlamentą pritraukti kuo daugiau talentingų žmonių, nereiktų ant pjedestalo kelti tik darbo užmokesčio klausimo – žmonės į politiką eina ne tik susirinkti atlyginimo, bet ir vedami pašaukimo.</p>
<h2>Žmonių nuomonės išsiskiria</h2>
<p>O štai portalui „Delfi“ surengus trumpą gyventojų apklausą gatvėje paaiškėjo, kad nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.</p>
<p>Dalis gyventojų laikosi pozicijos, kad kelti Seimo nariams atlyginimus nėra ko, mat tą byloja ir darbo rezultatai, kurių pasigenda liaudis. O štai kiti praeiviai mano, kad dabartinis parlamentarų atlyginimas – juokingas, o štai jauni žmonės už tuos porą tūkstančių nė nepasirašytų dirbti. Tad užmokestis neva turėtų būti bent kokius tris kartus didesnis[7].</p>
<p>Pats socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad per 14 metų bazinis pareiginės algos dydis kilo tik po vieną eurą. Turint omenyje, kad vidutinis darbo užmokestis pernai padidėjo 17 proc., tai, anot A. Syso, akivaizdu, kad viešasis sektorius yra išbalansuotas.</p>
<p>Pasak A. Syso, protingesni žmonės visuomet rinksis sritis, kuriose generuojami didesni atlyginimai, ne išimtis ir viešasis sektorius. Tad žmonės keikia prastą valdžią, o štai atlyginimų kėlimui – nepritaria.</p>
<p>Viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimui pritarė ir TS-LKD frakcijos atstovas Matas Maldeikis, o štai Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė neslėpė, kad žmonėms yra sunku paaiškinti, kodėl kyla Seimo narių ir premjero atlyginimai, kai žmonės pastaruoju metu iš to pačio Seimo girdi raginimus taupyti[7].</p>
<p>Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad niekada nebus tinkamo laiko atlyginimų kėlimui viešajame sektoriuje, o žmonės tikriausiai norėtų, kad Seimo nariai dirbtų nemokamai.</p>
<blockquote>
<p>„Vertinant europinį kontekstą, Lietuvoje Seimo narių, o ypač ministrų atlyginimai yra žemumose tarp 27 ES valstybių“, – pabrėžė E. Gentvilas[7].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alga-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mažos savivaldybės susiduria su karjeros valstybės tarnautojų trūkumu</h2>
<p>Tuo tarpu šalies mažos savivaldybės jau signalizuoja, kad regionuose nėra kam dirbti, o naujus darbuotojus prisikviesti sunku dėl neaukštų atlyginimų ir netenkinančių viešųjų paslaugų[9]. Beveik visos mažos savivaldybės stokoja karjeros tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų.</p>
<p>Štai Lazdijuose gegužės pabaigoje trūko 13 darbuotojų, į savivaldybės gydytojo poziciją vyko 16 konkursų, 13 kartų buvo ieškota ir vyriausiojo architekto, be kurio negalima net koreguoti bendrojo plano.</p>
<blockquote>
<p>Statistikos departamento duomenimis, laisvų valstybės tarnautojų vietų yra per 3 tūkst., ne mažiau trūksta ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų[9].</p>
</blockquote>
