Klaipėdos ligonines nuo pertvarkos pradžios jau paliko 100 medikų
Klaipėdoje atlikta ligoninių pertvarka vertinama toli gražu nevienašališkai – kol sveikatos priežiūros įstaigų reformos iniciatorė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi taip pagerinti paslaugų prieinamumą, darbą masiškai palieka medikai. Vietoje teigiamų pokyčių gyventojai taip pat teigia jau kurį laiką negalintys sulaukti savo eilės pas gydytojus kardiologus, o dabar jau Klaipėdos universiteto Klaipėdos ligoninės filialo vadovas Vinsas Janušonis spėja, kad tai dar ne pabaiga – atkris ir daugiau medikų.
Vietoje pergalingų šūksnių susijungus Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinei ir Palangos reabilitacijos ligoninėms ir tapus viena Klaipėdos universiteto ligonine, pokyčius lydi masinis medikų pareiškimų dėl atleidimo iš darbo vajus[1]. Pertvarką ligoninių personalas vertino nevienareikšmiškai, o V. Janušonis pabrėžė, kad taip gerai kaip buvo seniau – jau nebebus. Anot jo, skirtumų nuo senesnės tvarkos yra daug, tad dabar pagrindinis rūpestis yra užtikrinti, kad pacientai pokyčius pajustų kuo vėliau.
Tačiau nors ir pokyčių nemažai, finansine prasme, anot V. Janušonio, beveik niekas nepasikeitė, nors ir buvo žadėta, kad naujai sukurtą medicinos centrą pasieks nemenka suma lėšų.
Klaipėdos ligoninės filialo vadovas atkreipė dėmesį, kad pertvarką lydi masiniai medikų išėjimai iš darbo – šiuo metu skaičiuojama, kad iš visų ligoninių jau išėjo netoli 100 medikų, kurių dalis – labai reikalingi gydytojai.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga rėžė iš peties ir tokią situaciją pavadino „puikiais“ dabartinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir jo komandos vadybiniais gebėjimais, kadangi šį „naujadarą“ steigė būtent ministerija.
„Dabar aišku, kad ir klaipėdiečių problemų sprendimas bus paliktas kitai kadencijai pridirbus nesąmonių“, – svarstė A. Veryga.
Klaipėdiečių vaikai rimtesniems tyrimams vyktų į Vilnių arba Kauną
Daugiau klausimų nei atsakymų Klaipėdos gydymo įstaigų reforma kėlė jau pernai metų pradžioje. Joje buvo numatyta, kad per kelerius metus šalies uostamiestyje iš viso turi išdygti dvi ligoninės: tai Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos respublikinė ligoninės[3].
Pirmoji jau sudaryta, o Klaipėdos respublikinės ligoninės dalimi taps dabartinė Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos Vaikų ligoninė, Palangoje veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Šį centrą steigs valstybė ir Klaipėdos savivaldybė.
Tąkart ilgesnių diskusijų apie planuojamus pokyčius svarbą išsakė ir tas pats V. Janušonis, pabrėžęs, kad greitai vyksta tik katastrofos ir nelaimės, o planuojamos pertvarkos esą turi būti gerai išanalizuotos.
Dideles audras tada sukėlė planuojama reforma Klaipėdos vaikų ligoninėje, mat įsigaliojus pokyčiams, kaip pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, mažieji pacientai (kurių jau tada buvo nemaža dalis), gauti reikiamų paslaugų ir toliau turėtų vykti į Vilnių arba Kauną[3].
Jau tada medikai svarstė, kad reforma įneš daugiau chaoso nei aiškumo, o eilės pas medikus tik ilgės, jei išvis reikiamas paslaugas bus dar galima gauti Klaipėdoje ir neteks vykti į Vilnių arba Kauną.
Klaipėdiečiams ministras pasiūlė problemas spręsti vykstant į Kauną
Juokas juokais, tačiau ministras A. Dulkys sąmoningai arba nelabai, reaguodamas į uostamiestį sukrėtusį skandalą dėl prie Klaipėdos ligoninės nusidriekusių gyvų eilių pas kardiologus, pasiūlė problemą spręsti… vykstant į Kauną. Politikui pasidalinus gautomis nuotraukomis iš gyvos žmonių eilės prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės, šis paskelbė ir sąrašą gydymo įstaigų, kuriose nelaukiant pusmečio galima patekti pas kardiologą.
Tiesa, klaipėdiečių ši informacija nelabai „kasė“, mat visos gydymo įstaigos buvo nurodytos Kaune.
Visgi, galiausiai, ministras turbūt pats susiprato (arba buvo paprotintas) ir nusprendė toje pačioje Klaipėdos ligoninėje reikšmingai padidinti konsultacijų pas kardiologus skaičių, argumentuodamas, kad medikų šioje gydymo įstaigoje dirba pakankamai, kad šie galėtų generuoti didesnius pacientų skaičius.
Šiuo metu net ir spėję gauti talonus pas kardiologus pacientai turi gerokai palūkėti eilėje – kartais tai gali trukti net kelis mėnesius.
Klaipėdos universiteto ligoninė – trečia pagal dydį visoje Lietuvoje
Nuo sausio 1-osios savo, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės darbą pradėjo tris uostamiesčio gydymo įstaigas apjungęs darinys. Pristatydamas pokyčius A. Dulkys kalbėjo, kad ilgainiui šis įsteigtas naujas sveikatos centras esą subalansuos ir pacientų srautus[4].
Teigiamai į šią reformą žvelgė ir Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, teigęs, kad visos reikalingos priemonės pokyčiams įgyvendinti yra, o dabar tereikia „šiek tiek laiko, investicijų ir išmintingos vadybos visoms dedamosioms dalims sujungti ir sustyguoti į bendrą, darniai veikiantį organizmą“.
SAM duomenimis, nuo trijų ligoninių sujungimo iki naujo juridinio vieneto veiklos pradėjimo praėjo vos metai laiko.
Klaipėdos universiteto ligoninėje iš viso turėtų dirbti kiek daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, o tai yra trečia pagal darbuotojų skaičių ligoninė Lietuvoje po Kauno klinikų ir Vilniaus Santaros klinikų.
Ligoninėje ne tik dirbs daug personalo, bet ir bus užtektinai įvairios paskirties gydymui skirtų lovų – tokių skaičiuojama 1 800.
Laikinuoju naujosios gydymo įstaigos vadovu buvo paskirtas buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, o sausio pradžioje jau buvo paskelbtas konkursas dėl nuolatinio šios gydymo įstaigos vadovo posto penkerių metų kadencijai[5].
