D. Trumpas apie A. Dudą: „tai nuostabus žmogus ir geras mano draugas“
Lenkija pastaruoju metu išsiskiria kaip ta Lietuvos kaimynė, kuri ne tik geba išsilaikyti sudėtingu ekonominiu bei politiniu laikotarpiu, bet netgi moka sėkmingai stiprinti savo tarptautinį statusą. Tą puikiai patvirtina ir ką tik įvykęs Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos bei JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis Vašingtone surengtoje Konservatyviojoje politinio veiksmo konferencijoje (CPAC).
CPAC – didžiausia konservatorių konferencija JAV – tapo svarbia platforma, kurioje susitiko Lenkijos ir JAV prezidentai. A. Duda ir D. Trumpas susitiko neatsitiktinai: tai buvo dalis strateginio planavimo, kuriuo Lenkija sumaniai stiprina savo poziciją tarptautinėje erdvėje ir ieško stiprių sąjungininkų.
Stovėdamas CPAC scenoje, D. Trumpas netgi pats pagyrė A. Dudą, pabrėždamas:
„Man yra didžiulė garbė, kad šiandien prie mūsų prisijungė Lenkijos prezidentas Duda, kuris yra nuostabus žmogus ir mano geras draugas. Ir 84 proc. lenkų balsavo už tave, vadinasi tu tikrai darai kažką teisingai, ar ne?“
O tai akivaizdžiai rodo, kad JAV prezidentas teigiamai žvelgia į Lenkijos prezidentą bei juo pasitiki. Toks pagyrimas ne tik sustiprina Lenkijos tarptautinį įvaizdį, bet ir užtikrina, kad strateginiai jos partneriai matytų Lenkiją kaip patikimą sąjungininkę. Be to, tai rodo, kad D. Trumpas į Lenkiją žvelgia kaip į svarbią valstybę, su kuria galima bendradarbiauti.
Kol Lenkija stiprina savo ryšius ir saugumą, Lietuva vis dar renkasi konfliktų eskalavimą
JAV ir Lenkijos prezidentų susitikimas įvyko dar prieš pačią konferenciją. Pasak Lenkijos užsienio politikos vadovo Wojciecho Kolarskio, šis susitikimas buvo „labai konkretus“ ir rodantis, jog Lenkija gali tapti viena iš pagrindinių JAV partnerių regione.
D. Trumpas ir A. Duda susitikimo metu taip pat kalbėjo apie galimą didesnį Amerikos karių skaičiaus dislokavimą Lenkijoje. Tai, kad Lenkija stiprina savo saugumą ir aktyviai dalyvauja NATO bei kitose tarptautinėse iniciatyvose, leidžia jai išsiskirti kaip viena pagrindinių valstybių šiuo sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu.
Lenkija ir Lietuva, dvi kaimynės, kurios, atrodo, turėtų eiti koja kojon geopolitinėje arenoje, iš tiesų demonstruoja labai skirtingus požiūrius ir taktikas. Nors tiek Lietuva, tiek Lenkija seniau aiškiai pasisakė už paramą Ukrainai ir prieš Rusijos agresiją, mūsų ir kaimyninės šalies politiniai bei diplomatiniai žingsniai šiuo metu smarkiai skiriasi.
Juk seniau Lenkija viešai neatmetė galimybės siųsti karius į Ukrainą, tačiau dabar, po intensyvių politikų bei ekspertų diskusijų, valdantieji jau kalba priešingai. O tai rodo, kad Lenkijos valdžia geba gudriai prisitaikyti prie situacijos ir moka perskaičiuoti rizikas, tinkamai pasirenkant saugiausią ir geriausią variantą pačiai Lenkijai.
Lenkijos valdžia renkasi strategiškai išmanų kursą – nuosekliai plėtodama tarptautinius ryšius, investuodama į karinę gynybą bei užtikrindama glaudžius partnerystės ryšius su svarbiausiomis pasaulio galiomis. Lenkijos pavyzdys aiškiai parodo, kad tvirtas ir apgalvotas požiūris į tarptautinius santykius yra būtinas norint užtikrinti šalies saugumą ir ilgalaikę gerovę.
Lenkijos politinė sėkmė yra neatsiejama nuo jos gebėjimo derinti nacionalinius interesus su globaliomis tendencijomis, o Lietuva atvirkščiai – vis dar klysta, skęsdama tarp populiarių šūkių ir neaiškios, dažnai net skaldančios, o ne ryšius kuriančios užsienio politikos strategijos.
Verta pabrėžti, jog kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, D. Trumpas išreiškė savo poziciją, kad karas turi baigtis. Jis teigė, kad yra būtina užbaigti šį konfliktą ir užtikrinti taiką, tačiau pabrėžė, kad tai galima pasiekti tik per tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O tai vėlgi yra visiškai priešingas požiūris nei tas, kurio šiuo metu laikosi dauguma Lietuvos politikų.
D. Trumpas pabrėžia būtinybę diplomatiškai kalbėtis su V. Putinu. Jis pripažino, kad ginčai tarp šalių turi baigtis, nes toliau vykdomos žudynės ir naikinama infrastruktūra, o tai kelia didelę grėsmę visam Europos stabilumui.
D. Trumpas planuoja artimiausiu metu apsilankyti Lenkijoje
Po susitikimo A. Duda dar kartą pakvietė D. Trumpą apsilankyti Lenkijoje, o pastarasis patvirtino, kad nori atvykti į šią šalį. JAV prezidentas veikiausiai apsilankys Lenkijoje balandžio mėnesį, kai Varšuvoje vyks Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. D. Trumpas išreiškė norą atvykti į šį susitikimą ir pasakyti savo žodį apie Lenkijos vaidmenį ir svarbą regiono saugumui.
Trijų jūrų iniciatyva – tai 13 Europos Sąjungos šalių iniciatyva, kurios tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą infrastruktūros, energetikos ir saugumo srityse. Jeigu D. Trumpas išties atvyks į Varšuvą, tai tik dar labiau padidins Lenkijos šansus būti pagrindine lydere šiose svarbiose srityse.
Tuo tarpu, priešingai nei Lenkijos atvejis, Lietuvos užsienio politika kelia daug klausimų apie šalies ateitį. Nepaisant noro puoselėti strateginę partnerystę su JAV ir kitomis šalimis, Lietuva dar vis dažnai klaidžioja, kelia arba aštrina konfliktus ir pasiduoda tinkamai nepamatuotiems pažadams bei žingsniams. Kol D. Trumpas vis drąsiau kalba apie artėjančią karo Ukrainoje pabaigą ir vis draugiškiau žiūri į jam pritariančius Lenkijos politikus, mūsų politikai bei visuomenės veikėjai elgiasi priešingai: toliau tarytum skatina karą, jį ne tik šelpdami dosniomis sumomis, bet ir vis drąsiau kalbėdami apie lietuvių siuntimą į Ukrainą.
