Ar siūlantis lietuviams savo atžalas siųsti į kruvinąjį karą Ukrainoje kariuomenės vadas sutiktų pirmiausia ten išsiųsti savo sūnus?
Lietuvos kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui atrodo, kad Lietuva turėtų siųsti savo karius taikos palaikymo misijai į Ukrainą, nes, jo įsitikinimu, taip pat turime prisiimti atsakomybę už stabilumą Europoje. Bet lietuviai svarsto, ar vadas parodys savo lyderystę ir pirmiausia į karą išsiųs savo sūnus ar artimus giminaičius?
„Klausiant, ar Lietuva galėtų, taip, turbūt mes svarstytume. Būtų diskusija ir manyčiau, kad už stabilumą Europoje mes irgi turėtume prisiimti atsakomybę“, – teigė R. Vaikšnoras[1].
Sureagavę į tokius siūlymus tautiečiai skolingi neliko ir pasiūlė metodą, kaip patikrinti, ar siūlantis žmonėms savo vaikus siųsti lieti savo kraujo į karą galėtų ir atsakyti už savo žodžius – esą pakaktų, kad tokius siūlymus laidantis žmogus pirmiausia į karą išsiųstų savo vyriškosios lyties atžalas. Jei tokių neturi – tuomet artimiausius vyriškosios lyties giminaičius. Neįvykdžius šios prievolės – kalėjimas. Mat tokiu garbės kodeksu vadovavęsi mūsų karių vadai.
O dar kiti tą įvardino kaip „aukščiausią šizofrenijos formą“, kai žmonės siunčiami kariauti svetimą karą ir dar svetimoje valstybėje.
„Liūdna, kad ne svetimos, o savos šalies generolą, kariuomenės vadą norisi siųsti paskui laivą. Vietoje to, kad eiti paskui jo nešamą vėliavą. Tik ne šios personos atveju.
Ką jie su Šakaliene šniaukščia, gal kas žino?“ – teiravosi kitas tautietis.
Dabartinis užsienio reikalų ministras K. Budrys kadaise tokį sprendimą įspėjo vertinti atsargiai
O štai kadaise po Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos sparneliu besišildęs tuometinis jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, dabartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad visuomenėje kilę nuogąstavimai dėl Lietuvos karių instruktorių siuntimo į karinį konfliktą su Rusija nėra iš piršto laužti[2].
K. Budrys prieš metus tvirtino, kad teigti, jog tai yra visiškai su rizikomis nesusijęs dalykas, esą būtų naivu ir neprotinga. Politikas taip pat pridūręs, kad nei Lietuva, nei NATO Aljansas esą neturi jokio intereso tiesiogiai įsivelti į karinį konfliktą.
„Šiuo metu kalbame apie paramą Ukrainai – ne apie kariavimą. Dar kartą pabrėžiu. Ir tai nėra kelias į tiesioginį NATO įsitraukimą“, – anuomet tvirtino K. Budrys.
Dabar persigalvojo: Lietuvai reikėtų pasitarti su sąjungininkėmis
Tačiau pradėjęs vadovauti Užsienio reikalų ministerijai, panašu, kad K. Budrys kiek sušvelnino savo pozicijas šiuo klausimu. Jis svarstė, kad jei Rusija pralaužtų frontą ir Kyjivas prašytų tiesioginės karinės pagalbos, Lietuva svarstytų galimybę siųsti karius į Ukrainą kartu su sąjungininkais[3]. Pasak jo, šis klausimas jau svarstytas aukščiausiu lygiu – po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuoto susitikimo Paryžiuje Lietuva neatmetė galimybės prisidėti prie karinio dalyvavimo įvairiomis formomis.
„Bus toks klausimas – aš neabejoju, kad Lietuvos vėliava ten bus“, – sakė K. Budrys LRT televizijai, pabrėždamas, kad Lietuva ne tik gauna saugumo garantijas, bet ir aktyviai prisideda prie regiono saugumo užtikrinimo.
Debatus dėl karių dislokavimo Ukrainoje esą paskatino Prancūzijos vadovo pareiškimas, jog tokia galimybė neatmetama. NATO šalių reakcijos buvo įvairios, tačiau Lietuva iki šiol pabrėžė, kad kalbama tik apie mokomąsias misijas. Ar ši pozicija keisis, priklausys nuo situacijos fronte ir sąjungininkų sprendimų.
Europa svarsto galimybę vykdyti taikos palaikymo misiją Ukrainoje
Prancūzijos prezidentui E. Macronui pasiūlius Vakarams siųsti savo karius į karą Ukrainoje, Europos šalys pradėjo svarstyti tokią galimybę. Plane numatyta, kad 40-50 tūkst. karių stebėtų galimas paliaubas, tačiau jie nedalyvautų aktyviose kovose. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume iš pradžių ragino skirti 200 000 karių, tačiau dabar pareigūnai mano, kad mažesnės pajėgos yra realesnės[4].
Diskusijos tęsiasi, kai kurios šalys abejoja, o JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimas tik paspartino įvykius. Nors JAV kariai nebūtų dislokuoti, manoma, kad amerikiečių logistinė ir žvalgybos parama yra labai svarbi sėkmei. Misija greičiausiai būtų vykdoma už NATO ribų, kad būtų išvengta įtampos su Rusija eskalavimo.
Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Nyderlandai ir Baltijos šalys jau veda išankstines planavimo derybas. Taikos palaikymo pajėgos būtų skirtos atgrasyti Rusiją, o diskusijos bus tęsiamos vasario mėn. įvyksiančiame ES susitikime. Tačiau ekspertai tebėra atsargūs dėl iššūkių, susijusių su tokios misijos koordinavimu tiek tarp Europos valstybių, tiek užtikrinant taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos.
