D. Trumpas pristato ambicingą „Auksinio kupolo“ priešraketinės gynybos projektą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė, kad patvirtintas 175 milijardų dolerių vertės „Auksinio kupolo“ (Golden Dome) priešraketinės gynybos sistemos projektas, kurį ves JAV Kosmoso pajėgų generolas Michaelas Guetleinas.
Kaip teigė D. Trumpas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose, šis projektas taps kertiniu akmeniu JAV gynybos strategijoje ir bus skirtas apsaugoti Ameriką nuo balistinių bei hipergarsinių raketų grėsmių iš Kinijos ir Rusijos.
„Ši sistema apsaugos mūsų tėvynę“, kalbėjo D. Trumpas. Jis taip pat pabrėžė, kad Kanada pareiškė norą prisijungti prie projekto. Kanados premjero M. Carney biuras nurodė, kad vyksta derybos dėl naujo saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo paketo su JAV, kuriame numatyta stiprinti ir NORAD bei „Auksinio kupolo“ iniciatyvas.
Pirmą kartą projektas buvo paskelbtas šių metų sausį. Jo tikslas yra sukurti palydovų tinklą, kuris galėtų aptikti, sekti ir potencialiai perimti priešo raketas. Sistema remiasi senesne Ronald Reagan eros koncepcija „Žvaigždžių karai“ (Star Wars), kuri tuo metu buvo techniškai neįgyvendinama. „Reaganas to norėjo prieš daugelį metų, bet tada dar neturėjome tokios technologijos“, priminė D. Trumpas.
Kaina ir terminai dar neaiškūs, bet įgyvendinimas pradedamas
Prezidentas nurodė, kad sistema bus baigta iki jo kadencijos pabaigos 2029 metų sausį. Tačiau ekspertai šiuos terminus vertina skeptiškai. Kongreso biudžeto biuras šį mėnesį paskelbė, kad visa „Auksinio kupolo“ sistema per du dešimtmečius gali kainuoti iki 831 mlrd. dolerių.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Tomas Karako pažymėjo, kad nors 175 mlrd. dolerių suma yra „naujas duomenų taškas“, tikėtina, jog tai dešimtmečio trukmės išlaidos. Anot jo, projektui pasitarnaus Silicio slėnio inovacijos ir esamos raketų gynybos sistemos.
JAV Kongrese Respublikonai siūlo skirti 25 mlrd. dolerių pradinį finansavimą per bendrą 150 mlrd. dolerių gynybos paketą. Tačiau ši suma yra susieta su ginčytinu mokesčių ir išlaidų įstatymu, kuris susiduria su rimtais iššūkiais Kongrese. „Jei šis įstatymas nebus priimtas, finansavimas gali neišvysti dienos šviesos“, sakė vienas projekto eigą sekantis pramonės atstovas.
Tarp potencialių rangovų jau minimos tokios įmonės kaip SpaceX, Palantir, Anduril, L3Harris Technologies, Lockheed Martin ir RTX. L3, pavyzdžiui, jau investavo 150 mln. dolerių į gamyklą Indianos valstijoje, kurioje gaminami palydovai hipergarsinių ir balistinių ginklų sekimui. Jie bus pritaikomi ir „Auksiniam kupolui“.
Technologiniai iššūkiai ir strateginė svarba
Skirtingai nei Izraelio „Geležinis kupolas“, kuris saugo nuo trumpojo nuotolio raketų tankiai apgyvendintas vietoves, „Auksinis kupolas“ turės daug didesnį veikimo mastą. Ši JAV sistema bus paremta kosmose dislokuotais jutikliais ir perėmimo įrenginiais, kurie galėtų numušti raketas dar joms nepasiekus atmosferos.
D. Trumpas teigė, kad Alaska, Florida, Džordžija ir Indiana bus svarbios projektui tiek kaip dislokavimo, tiek kaip gamybos vietos. Nors detalus techninis sistemos architektūros planas dar neskelbiamas, Pentagonas jau pateikė Baltiesiems rūmams tris plėtros scenarijus: mažo, vidutinio ir plataus masto.
Pas D. Trumpas antradienį paskelbė, kad buvo pasirinkta „aukščiausios klasės architektūra“, tačiau plačiau nekomentavo, kuri iš opcijų buvo patvirtinta. Nepaisant entuziastingo pristatymo, kai kurie ekspertai perspėja, kad projektas gali būti neįgyvendinamas per trejus metus.
Kai kurie buvę kariuomenės pareigūnai mano, kad tokios sistemos sukūrimas užtruktų nuo septynerių iki dešimties metų ir vis tiek būtų riboto efektyvumo: apsaugotų tik pagrindinius federalinius objektus ir didžiuosius miestus. Taip pat neaišku, kiek tiksliai sistema kainuos, nes kai kurios sąmatos nurodo šimtus milijardų dolerių, o tikslios sumos apskaičiavimas laikomas praktiškai neįmanomu.
Pastaruoju metu Gynybos žvalgybos agentūra paskelbė ataskaitą, kurioje įspėjama, jog JAV žemyninė dalis gali būti taikiniu Kinijos, Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos balistinėms ir hipergarsinėms raketoms. Tai tik dar labiau paskatino diskusijas apie poreikį sukurti nacionalinį priešraketinės gynybos skydą.
Pasak M. Rubio, nors išlieka abejonių dėl naujosios sistemos veiksmingumo, „jei mes nieko nedarysime, rizikuosime viską prarasti. O jei pabandysime, gal ir pavyks.“ Prezidentas D. Trumpas tvirtina, kad „Auksinis kupolas“ yra „reikalingas žingsnis XXI amžiaus saugumui užtikrinti“.
