Nestlé Waters veikla dėl mineralinio vandens filtravimo sukėlė parlamentinį tyrimą ir įtarimus dėl valdžios žinojimo
Prancūzijos Senatas pirmadienį paskelbė tyrimo išvadas, kurios atskleidžia galimus pažeidimus „Nestlé Waters“ veikloje ir galimą vyriausybės žinojimą apie neleistinus mineralinio vandens filtravimo metodus. Ataskaitoje teigiama, kad „Nestlé Waters“ keletą metų naudojo anglies filtrus ir ultravioletinį apdorojimą, kurie leidžiami tik geriamam vandeniui, bet ne natūraliam mineraliniam vandeniui, kaip „Perrier“, „Vittel“ ar „Contrex“[1].
Senatorių vertinimu, bendrovė 2021 metais pati informavo Prancūzijos valdžią apie naudojamą technologiją, o vėliau kreipėsi ir į prezidento Emmanuelio Macrono biurą, pateikdama veiksmų planą. 2023 m. vyriausybė nutarė keisti reglamentą, leidžiant naudoti smulkesnį mikrofiltravimą: iki 0,2 mikrono. Nors anksčiau galiojęs 0,8 mikrono slenkstis buvo laikomas riba, žyminčia cheminės sudėties pokyčių riziką.
„Sprendimas leisti mikrofiltraciją buvo priimtas aukščiausiu valstybės lygiu“, teigiama ataskaitoje. Tyrimą atlikęs socialistas senatorius Alexandre Ouizille akcentavo, kad E. Macrono tuometinis kabinetų vadovas Alexis Kohler „ne kartą susitiko“ su bendrovės lobistais, tačiau atsisakė liudyti prieš tyrimų komisiją. Nepaisant to, prezidentūra pateikė 74 puslapių dokumentų rinkinį, kuriame atskleidžiami kontaktai su „Nestlé“.
Vyriausybės sprendimai ir „Nestlé Waters“ komunikacija išprovokavo viešą nepasitikėjimą
Nors prezidentas E. Macronas viešai pareiškė nežinojęs apie susitarimus su „Nestlé Waters“, Senato tyrimas atskleidė, kad prezidentūra buvo informuota apie pažeidimus dar 2022 metais.
Kritikos susilaukė ne tik įmonė, bet ir valstybė. Ataskaitoje sakoma: „Svarbu pažymėti ne tik „Nestlé Waters“ skaidrumo stoką, bet ir valstybės neatsakingą komunikaciją su savivalda, Europos institucijomis ir Prancūzijos piliečiais.“
Prancūzijos mineralinio vandens sektorius, kurio vertė siekia 2,7 mlrd. eurų ir kuris remiasi 104 natūraliais šaltiniais bei daugiau nei 41 tūkst. darbo vietų, jau anksčiau patyrė reputacinį smūgį. 2019 metais skundą dėl galimai neteisėtų mikrofiltravimo praktikų pateikė anoniminis pranešėjas apie „Sources Alma“ veiklą.
Dabar prie šio konteksto prisidėjo „Nestlé Waters“, kuri 2024 m. pripažino, kad anksčiau naudojo neleistinus filtrus ir ultravioletinį apdorojimą, bet tvirtino visuomet garantavusi vandens saugą ir informavusi valdžią.
Bendrovė atsisakė pripažinti darę spaudimą vyriausybei, tačiau tyrime pažymima, kad vyriausybinės ataskaitos tekstai buvo koreguojami pagal „Nestlé“ pageidavimus. Už šiuos pažeidimus įmonė sumokėjo 2 mln. eurų baudą, išvengdama bylinėjimosi[2].
Vartotojų interesų gynėjai reikalauja atsakomybės, o visuomenės pasitikėjimas silpsta
Nepriklausoma organizacija „Foodwatch“ padavė „Nestlé Waters“ į teismą, kaltindama ją vartotojų klaidinimu. Prancūzijoje pradėtas teismo tyrimas. Organizacijos teigimu, net jei sveikatai grėsmė nebuvo įrodyta, vartotojai buvo apgaudinėjami. Jie mokėjo už produktą, kuris neatitiko „natūralaus mineralinio vandens“ statuso.
„Ši situacija yra valstybės skandalas, kuris pakerta pasitikėjimą tarp vartotojų ir institucijų“, pareiškė tyrime dalyvavusi žaliųjų senatorė Antoinette Guhl. Tuo tarpu „Nestlé Waters“ generalinė direktorė Muriel Lienau per posėdį teigė, kad visų grupės prekių ženklų vanduo „yra švarus prie šaltinio“, o pareiškime žiniasklaidai nurodė, jog ataskaita atspindi sektoriaus reguliacinės bazės poreikį ir būtinybę užtikrinti vienodas taisykles visiems gamintojams.
Nepaisant „Nestlé“ garantijų, kad jų vandens kokybė visada buvo užtikrinta, tyrimas parodė, kad institucinis bendradarbiavimas peržengė priimtas skaidrumo ribas. Senato išvados pažymi: „Santykis tarp įmonės ir valstybės tapo toks artimas, kad net oficialūs dokumentai buvo pritaikomi verslo interesams.“
