Politikai teigia, kad Energetikos chartijos sutartis neatitinka dabartinių klimato tikslų
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui denonsuoti Energetikos chartijos sutartį, kurią šalis ratifikavo dar 1998 m. birželio 23 d. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) poziciją ir siekį įgyvendinti klimato tikslus, numatytus Europos žaliajame kurse bei Paryžiaus susitarime. Svarstymai Seime tęsis birželio 3 d., o sprendimas gali turėti reikšmingą poveikį Lietuvos energetikos politikai ir investicijų apsaugai.
Energetikos chartijos sutartis, pasirašyta 1995 m. balandžio 5 d. Briuselyje ir Lietuvoje įsigaliojusi 1998 m. liepos 24 d., buvo skirta skatinti atviras energijos rinkas, diversifikuoti energijos tiekimą ir tarpvalstybines investicijas energetikos sektoriuje. Tačiau pastaraisiais metais ji sulaukė kritikos, kad esą nebeatitinka šiuolaikinių klimato tikslų.
Europos Komisija (EK) pasiūlė ES valstybėms narėms pasitraukti iš sutarties, argumentuodama, kad ji nesuderinama su ES klimato tikslais, numatytais Europos žaliajame kurse ir Paryžiaus susitarime. Šiai pozicijai pritarė ir Europos Parlamentas (EP), kuris 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė rezoliuciją, raginančią pradėti koordinuotą pasitraukimą. EP pabrėžė, kad sutartis tapo kliūtimi pereinant prie atsinaujinančios energijos ir užtikrinant energetinį saugumą Bendrijos šalyse.
Šiuo metu iš Energetikos chartijos sutarties jau pasitraukė kelios šalys: Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Slovėnija ir Liuksemburgas. Artimiausiu metu pasitraukti planuoja Portugalija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, taip pat pati ES ir Euratomas.
Net ir pasitraukus iš sutarties investicijoms galios 20 metų apsaugos laikotarpis
Pasitraukimas iš sutarties esą leis Lietuvai labiau orientuotis į atsinaujinančią energiją, ekonominį ir energetinį saugumą bei tiekimo diversifikaciją. Be to, buvo akcentuojama, kad tai atitinka ES ribojamąsias priemones, priimtas reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Pasitraukus ES ir daliai valstybių narių, Lietuvai nebereikės mokėti metinio 7000 eurų mokesčio, kuris, tikėtina, dar labiau išaugtų. Tai sumažins administracinę ir finansinę naštą Lietuvos biudžetui, nes nebereikės skirti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių atstovavimui sutarties veikloje.
Tiesa, Lietuvai pasitraukus iš sutarties, pagal jos 47 straipsnį dar 20 metų galios investicijų apsaugos laikotarpis. Tai reiškia, kad visoms iki pasitraukimo atliktoms investicijoms (tiek Lietuvos investuotojų kitose šalyse, tiek užsienio investuotojų Lietuvoje) ir toliau bus taikomos sutarties nuostatos, įskaitant ginčų sprendimą tarptautiniame arbitraže. Tačiau naujoms investicijoms šios nuostatos nebebus taikomos.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
