Nacionalinė problema: mokiniai vis dažniau svaiginasi narkotinėmis medžiagomis
Mažeikių rajono mokyklose atliktas tyrimas dėl mokinių sąlyčio su narkotinėmis medžiagomis atskleidė opią problemą – daugiau nei pusėje tirtų 5–8 klasių fiksuotas kontaktas su narkotikais. Tyrimas apėmė 88 klases devyniose mokyklose, o dalyvavo apie 2 tūkst. moksleivių.
Naudojant specialius testus, kurie delno paviršiuje aptinka net ir menkiausius narkotinių medžiagų pėdsakus, nustatyta, kad tik 15 proc. klasių nebuvo jokio kontakto su vadinamaisiais lengvaisiais narkotikais. Daugiausia nerimo sukėlė tai, kad net 40 proc. klasių nustatytas tiesioginis kontaktas su stipriomis sintetinėmis medžiagomis, priskiriamomis kokaino grupei[1].
Specialistai pabrėžia, kad teigiamas testas dar nereiškia, jog vaikas vartojo narkotikus – užtenka paliesti paviršių ar asmenį, kuris buvo kontaktavęs su medžiaga. Vis dėlto tai rodo, kad narkotikai tampa vis populiaresni, net tarp paauglių. Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė pripažįsta, kad problema akivaizdi, ir žada stiprinti prevenciją bendradarbiaujant su policija bei investuojant į saugumo priemones – nuo stebėjimo kamerų iki galimų detektorių prie įėjimų.
Tuo tarpu specialistai primena – nors statistika rodo šiek tiek mažėjantį vartojimą tarp 15–16 metų paauglių, 13 proc. jų vis dar yra bandę narkotikų, o apie 6 proc. – ir itin pavojingas medžiagas, tokias kaip LSD, amfetaminas ar heroinas. Tai rodo, kad vienaip ar kitaip – signalas gautas, metas veikti.
Vis jaunesni vaikai pirmą kartą pabando narkotikų. Taylor Flowe/Unsplash nuotrauka
Širvintų rajono mokykloje užčiuoptas narkotikų tinklas
Kovo viduryje Musninkų gimnazijoje, Širvintų rajone, kilo rimtas sujudimas – per pamokas mokytojai pastebėjo du galimai apsvaigusius nepilnamečius. Nedelsiant iškviesti pareigūnai atliko paauglių asmens ir daiktų apžiūrą, kurios metu rado, kaip įtariama, narkotinių medžiagų. Jaunuoliai buvo sulaikyti ir išgabenti tolimesniems tyrimams.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė šią žinią paviešino socialiniuose tinkluose, pabrėždama, kad įvardytos konkrečios pavardės, o situacija bus kruopščiai stebima. Ji reikalavo, kad narkotikus turėję mokiniai būtų nubausti pagal įstatymus, o platintojai – nedelsiant nuteisti. Pasak merės, šie mokiniai nebeturėtų grįžti į mokyklos suolą. Ji akcentavo, kad savivaldybė kartu su mokyklomis ir tėvais turi imtis ryžtingų veiksmų, kad tokie atvejai nesikartotų.
Šis įvykis atkreipė dėmesį į opią problemą – augantį narkotikų prieinamumą tarp paauglių. Nors Lietuvoje veikia skambučių linija „Narkotikams – ne“ ir taikoma prevencinė sistema, policijos duomenimis, su narkotikais susijusių nusikaltimų skaičius auga, o tarp įtariamųjų vis dažniau pasitaiko nepilnamečiai.
Tyrimas atskleidė: Lietuvos mokyklose mažėja alkoholio vartojimas, bet grėsmės – vis dar didžiulės
Metų pradžioje Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje buvo pristatytas tyrimas apie alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp Lietuvos moksleivių. Nors tyrimo rezultatai rodė mažėjantį alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, paaiškėjo ir nerimą keliančių tendencijų[2].
Nemaža dalis mokinių psichoaktyviąsias medžiagas vartojo dar prieš jiems sukankant 13 metų. Dalis paauglių pirmą kartą pasigėrė ar vartojo kanapes būdami vos 13–14 metų, o kai kurie – dar jaunesni.
Tyrimas parodė, kad nors alkoholio kontrolė išliko viena svarbiausių priemonių, dauguma moksleivių alkoholinius gėrimus vis dar gaudavo iš savo tėvų, artimųjų ar pažįstamų. Augo ir vartojamų vaistų be recepto skaičius – dažniausiai paaugliai vartojo raminamuosius ar migdomuosius, kuriuos rado namuose. Lietuva pagal šį rodiklį atsidūrė tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje. Moksleiviai vis dažniau susidūrė ir su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurių poveikio net nesuvokė.
Didelį susirūpinimą kėlė tai, kad nemaža dalis moksleivių nesuvokė tokių medžiagų vartojimo grėsmės. Tyrimas taip pat parodė, kad paaugliai linkę į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą kaip į būdą spręsti emocines problemas, nusiraminti ar pritapti tarp bendraamžių. Dėl to akcentuota būtinybė pradėti švietimą dar prieš paauglystę, stiprinti naujų medžiagų kontrolę ir daugiau dėmesio skirti vaikų emocinei gerovei.
