Mokytojų dėmesį prikaustė keli galimai apsvaigę gimnazistai
Ketvirtadienio pavakarę Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė su vietine bendruomene pasidalino šokiruojančia žinia – pasirodo, vietinėje Musninkų gimnazijoje tarp nepilnamečių jau galimai veikė narkotinių medžiagų platintojų tinklas, o patys nepilnamečiai buvo sučiupti apsvaigę nuo kvaišalų pamokų metu.
Ž. Pinskuvienė nurodė, kad sąmyšis gimnazijoje kilo po to, kai mokyklos darbuotojai pastebėjo, kad du mokiniai gali būti apsvaigę nuo narkotikų. Nieko nelaukdami jie iškvietė policiją[1].
Atvykę pareigūnai atliko jaunuolių daiktų ir asmens apžiūrą, kurios metu rado nemenką kiekį, kaip įtariama, narkotinių medžiagų. Sulaikyti moksleiviai buvo išvežti tolimesniems tyrimams.
Kaip nurodė Širvintų rajono vadovė, svarbiausia detalė šioje istorijoje yra tai, kad policija gavo informacijos apie galimus narkotikų tiekėjus – įvardytos asmenų pavardės ir išdėstytos įvykio aplinkybės.
Nuteisti, negalima pasigailėti?
Ž. Pinskuvienė tap pat akcentavo, kad asmeniškai seks šią bylą ir neleis jai būti „padėtai į stalčių“. Ji reikalauja griežtų bausmių ne tik sulaikytiems mokiniams, bet ir narkotikų platintojams, kuriuos, pasak jos, būtina nedelsiant nuteisti.
Tačiau Ž. Pinskuvienė laikosi griežtos pozicijos nusidėjusių moksleivių atžvilgiu ir yra įsitikinusi, kad pasigailėjimo šioje vietoje neturi būti – šie jaunuoliai turi būti pašalinti iš gimnazijos, o po incidento savivaldybė kartu su mokyklų bei tėvų bendruomenėmis turi imtis dar ryžtingesnių veiksmų siekiant apsaugoti moksleivius nuo narkotikų plitimo ir vis lengvesnio jų pasiekiamumo.
„Narkotikus vartoję ir juos turėję jaunuoliai turi būti nubausti pagal galiojančius LR įstatymus, o narkotikų prekeiviai – nedelsiant sulaikyti ir už narkotikų platinimą nuteisti ilgiems metams už grotų. Širvintų rajono moksleiviai turi būti apsaugoti.
Mano pozicija išlieka principinga ir griežta“, – rėžė merė.
Lietuvoje jau prieš keletą metų pradėta imtis prevencinių priemonių
Lietuvoje jau prieš keletą metų buvo pristatytas naujas narkotikų prevencijos sistemų modelis mokyklose, kuris apima vieningą reagavimo ir pagalbos algoritmą. Projektas, pradėtas 2023 m. gruodį, įtraukia bendradarbiavimą tarp mokyklų, savivaldybių ir teisėsaugos. Kiekvienai mokyklai, susidūrusiai su narkotikų vartojimu ar platinimu, yra nustatyta veiksmų seka.
Svarbus projekto rezultatas – speciali skambučių linija „Narkotikams – ne“, kuri padėjo pradėti 30 tyrimų, o per septynis mėnesius užfiksuota 339 pranešimai apie narkotikų platinimą. Tai leidžia efektyviau kovoti su narkotikų problema ir suteikti pagalbą pažeidžiamiems mokiniams.
Bandomojo projekto metu mokyklos padidino registruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičių, kas rodo, kad prevencinės priemonės veikia. Projektas taip pat apima tėvų švietimą apie narkotikų vartojimo požymius, kas padeda užkirsti kelią narkotikų paplitimui.
Sulaukiama vis daugiau pranešimų apie narkotikus ugdymo įstaigose?
Dar rugsėjo mėnesį buvo pasidalinta informacija, kad Lietuvoje nuo pernai metų vasario pradėjusi veikti speciali skambučių linija jau sulaukė 339 pranešimų apie narkotikų platinimą. Jų pagrindu pradėta 30 ikiteisminių tyrimų, o 26 asmenims pareikšti įtarimai.
Policijos duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją – nusikaltimai, susiję su narkotikais, Lietuvoje išaugo 26,3 proc., o tarp įtariamųjų vis dažniau pasitaiko nepilnamečiai. 2022 m. tokių atvejų buvo 150, o 2023 m. – jau 195. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad disponavimas narkotikais tampa viena populiariausių nusikalstamų veikų Lietuvoje.
Nereiktų skubėti džiaugtis sumažėjusiu alkoholio ir rūkalų „vartojimu“
Tuo tarpu prieš kiek daugiau nei metus LNK surinkta informacija parodė, kad Lietuvos paaugliai vis rečiau vartoja alkoholį ir įprastas cigaretes, tačiau jų vietą užima nauji pavojingi įpročiai – elektroninės cigaretės ir receptiniai vaistai[2].
Tyrimas taip pat atskleidė, kad bent kartą receptinių migdomųjų ar raminamųjų vaistų vartojo 23 proc. paauglių – tai didžiausias skaičius per du dešimtmečius. Ypač ši problema būdinga merginoms, kurios dvigubai dažniau nei vaikinai jaučiasi neramios ar prislėgtos. Ekspertai teigia, kad vaikai dažniausiai šias medžiagas gauna iš savo šeimos narių, todėl būtina didesnė tėvų atsakomybė ir įsitraukimas.
Nepaisant mažėjančio alkoholio vartojimo, kanapės išlieka populiariausiu narkotiku tarp moksleivių – jas bandė 12 proc. paauglių. Taip pat pastebima, kad vis dažniau jaunimas eksperimentuoja su metamfetaminu ir haliucinogeniniais grybais, o mokyklų aplinkoje randama net psichoaktyviųjų „linksmųjų guminukų“. Ekspertai pabrėžia, kad didėjanti narkotikų įvairovė ir jų platinimo būdai tampa vis labiau rafinuoti, o juodoji rinka siekia prisitaikyti prie jaunimo poreikių.
Mokyklos stengiasi kovoti su šiomis problemomis įrengdamos kameras, organizuodamos prevencines paskaitas ir bendradarbiaudamos su psichologais. Taip pat įdiegtos anoniminės dėžutės, į kurias mokiniai gali įmesti informaciją apie platinamus narkotikus.
Tačiau specialistai akcentuoja, kad be tėvų įsitraukimo ir aktyvesnio dalyvavimo problemos sprendime vien mokyklų pastangų nepakanka. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 72 proc. paauglių jaučia priklausomybę kompiuteriniams žaidimams, azartiniams lošimams ar socialiniams tinklams, o tai rodo, kad vaikų ir tėvų santykiai turi būti stiprinami.
