Startuoliai atviri: šaliai reikia ne mokesčių reformos, o verslo skatinimo
Lietuvos startuolių ekosistema demonstruoja įspūdingą augimą, kuris ne tik stiprina šalies ekonomiką, bet ir kelia ambicingus tikslus ateičiai. Remiantis Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, per pirmąjį 2025 m. ketvirtį startuoliai sumokėjo 128,2 mln. eurų mokesčių – tai 19 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 5 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Be to, sektoriuje mokamas vidutinis atlyginimas šoktelėjo iki 4,6 tūkst. eurų – 500 eurų daugiau nei prieš metus.
„Nepaisant sudėtingų ekonominių ir geopolitinių aplinkybių, startuoliai toliau auga, plečia savo produktų bei paslaugų krepšelius, pritraukia investicijas. Taigi, sparčiai didėja šio sektoriaus surenkama BVP dalis, nelėtėja ir darbuotojų samda – šiuo metu startuoliuose dirba net 19400 talentų, beveik 4 proc. daugiau nei pernai,“ – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė[1].
Šis augimas ne tik atspindi startuolių sektoriaus gyvybingumą, bet ir kelia ambicingus tikslus. Pasak G. Verbickaitės, būtina skatinti šalies ekonomiką, kad iki 2030 m. Lietuva pasiektų 100 mlrd. eurų BVP.
„Manome, kad 3 proc. BVP augimas – pasiekiamas rezultatas, galintis sukurti Lietuvos biudžetui daugiau vertės nei visa šiuo metu planuojama mokesčių reforma. Tačiau tam reikia gerinti įmonių prieigą prie kapitalo, skatinti ekonominį aktyvumą ir investicijas“, – teigia ji.
Taigi, net ir sėkmingi šalies startuoliai mano, jog šalies ekonomiką galima stiprinti skatinant verslumą, žmonių darbą ir kitus dalykus, o ne smaugiant visuomenę vis didesnei mokesčiais, dėl kurių BVP veikiausiai kaip tik kris žemyn.
Mokesčių mokėtojų viršūnėje atsidūrė „Binance“
Tarp daugiausiai mokesčių sumokėjusių startuolių 2025 m. pirmąjį ketvirtį lyderiauja šie penki:
- „Binance“ – 13,10 mln. eurų (+89 proc., lyginant su 2024 m. IV ketv.)
- „Vinted“ – 10,04 mln. eurų (+2 proc.)
- „Nord Security“ – 7,02 mln. eurų (+43 proc.)
- „Wargaming“ – 5,96 mln. eurų (+3 proc.)
- „Baltic Classifieds Group“ – 4,99 mln. eurų (-26 proc.)
Komentuodama „Binance“ rezultatus, G. Verbickaitė pabrėžė, kad šis startuolis pateko ir į visų didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų penketuką.
„Tai akivaizdžiai rodo, kokią vertę gali sukurti Lietuvoje sėkmingai veikiantys technologiniai verslai. Todėl mums itin svarbu neprarasti konkurencingumo ir siūlyti kuo patrauklesnes sąlygas tiek pačioms įmonėms, tiek joms reikalingiems talentams: palankią bei stabilią mokestinę ir reguliacinę aplinką“, – įsitikinusi asociacijos vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad mokesčių sumažėjimas kai kuriuose startuoliuose, pavyzdžiui, „Baltic Classifieds Group“, dažnai susijęs su metų pabaigoje išmokėtomis premijomis darbuotojams, o ne su veiklos sulėtėjimu.
Startuolių sektorius išsiskiria ne tik mokesčių indėliu, bet ir dosniais atlyginimais. Per pirmąjį 2025 m. ketvirtį daugiausiai vidutinius atlyginimus mokėjo šie startuoliai:
- „Pixelmator“ – 106,90 tūkst. eurų (+619 proc., lyginant su 2024 m. IV ketv.)
- „Binance“ – 30,14 tūkst. eurų (+458 proc.)
- „Talech“ – 15,16 tūkst. eurų (+225 proc.)
- „Convious“ – 14,25 tūkst. eurų (+239 proc.)
- „OBDeleven“ – 13,69 tūkst. eurų (+224 proc.)
Ypatingai išsiskyrė „Pixelmator“, kurį G. Verbickaitė vadina vienu iš sektoriaus sėkmės pavyzdžių. „Startuolių atveju sėkmė gali būti labai skirtinga – nuo tapimo brandžia įmone ar virsmo į vienaragį iki pelningo pardavimo sandorio. Būtent pastaroji sėkmė nutiko „Pixelmator Teams“, kai pernai šią įmonę įsigijo technologijų milžinė „Apple“, – sako ji.
Daugiausia darbuotojų Lietuvoje įdarbinančių startuolių trejetas išlieka nepakitęs: „Vinted“ (1540 darbuotojų), „Nord Security“ (1321) ir „Wargaming“ (808). Tačiau sparčiausiai darbuotojų skaičių didino „Orbio World“ (+15 proc.) ir neseniai 108 mln. JAV dolerių investiciją pritraukusi „Cast AI“ (+16 proc.).
Startuolių ateities potencialas: jei neįvyktų mokesčių reforma, iki 2030 m. pasiektų 20 proc. BVP
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia apie 1100 startuolių, o jų ekosistemos potencialas ateities ekonomikai yra milžiniškas.
„Nagrinėjant duomenis detaliau, galima pastebėti itin pozityvias augimo tendencijas. Pavyzdžiui, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įmonių, kurios vien per pirmąjį metų ketvirtį sumokėjo daugiau nei 1 mln. eurų mokesčių, skaičius išaugo net 27 proc.“, – teigia G. Verbickaitė.
Ji pabrėžia, kad tinkamomis sąlygomis informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektorius iki 2030 m. galėtų generuoti net 20 proc. Lietuvos BVP.
„Toks scenarijus realus, juk vien pernai IRT sektorius prie BVP augimo prisidėjo 15 proc.“, – priduria asociacijos vadovė.
Nors startuolių sektorius demonstruoja įspūdingą augimą, iššūkių netrūksta. Pasak G. Verbickaitės, norint išlaikyti šį tempą, būtina užtikrinti palankią mokestinę ir reguliacinę aplinką, gerinti prieigą prie kapitalo ir skatinti investicijas.
