Šiaurės Amerikai gresia dar vienas dūmais apgaubtas vasaros sezonas
Jungtinėms Valstijoms šią vasarą gali tekti dar kartą kvėpuoti pavojingai užterštu oru. Kanada rengiasi intensyviam gaisrų sezonui, o tiek JAV, tiek Kanadoje prognozuojami neįprastai karšti mėnesiai.
Tačiau šiemet pavojus JAV kyla ne tik iš šiaurės. Jau pavasarį keliose valstijose siautėjo smarkūs miškų gaisrai, milijonai žmonių pateko į „raudonojo pavojaus“ zoną, o sinoptikai prognozuoja aktyvų vasaros laikotarpį[1].
Kanada per pastaruosius dvejus metus susidūrė su rekordiniais gaisrais: šimtai tūkstančių žmonių buvo evakuoti, žuvo ugniagesiai, o dešimtys milijonų akrų miškų pavirto pelenais. 2023-ųjų vasarą dūmai iš Kanados pasiekė net Niujorką, kuriame oro kokybė buvo viena prasčiausių pasaulyje. Daug kur dangus tapo oranžinis, o žymioji miesto panorama pranyko po dūmų sluoksniu.
Gaisrai ir rekordinė šiluma: pavojingiausi taškai vakarinėje Kanadoje
Kanados miškininkystės tarnybos meteorologas Richardas Carras pažymi, kad nors gaisrai įprastai prasideda gegužę, pastaraisiais metais jų sezonas vis dažniau prasideda jau kovo arba balandžio mėnesiais. Iki gegužės vidurio šiemet sudegė daugiau nei 300 000 akrų. Tai artima 25 metų vidurkiui, bet gerokai mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (4 mln. akrų).
Didžiausia rizika prognozuojama vakarinėse provincijose: Britų Kolumbijoje, Albertoje ir Saskačevane. Natūralių išteklių ministerijos duomenimis, čia numatomas 5 iš 5 lygio pavojus, o tai reiškia ekstremalias sąlygas gaisrų plitimui.
Šios teritorijos yra tankiai apgyvendintos. Todėl net ir mažas gaisras gali sukelti didelius padarinius. Visgi sinoptikai pabrėžia: net jei sąlygos pavojingos, tai nereiškia, kad bus pakartoti praėjusių metų rekordai[2].
Šiemet, priešingai nei pernai, sausra pavasarį nebuvo tokia išplitusi. Tačiau Kanadoje vyrauja vadinamosios neutralios ENSO sąlygos: nei „El Niño“, nei „La Niña“ reiškiniai. Nors neutralios fazės paprastai yra mažiau prognozuojamos, jos istoriniu požiūriu sutampa su keletu gaisrais pažymėtų metų Britų Kolumbijoje.
Kur dūmai, ten ir grėsmė: tiek kvėpavimo takams tiek sisteminei sveikatai
Dideli miškų gaisrai generuoja milžiniškus kiekius dūmų, kurių sudėtyje yra mikroskopinių kietųjų dalelių (PM2.5). Jos patenka giliai į plaučius, o vėliau ir į kraują, sukeldamos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimą. Šios dalelės ypatingai pavojingos vaikams, senjorams bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Tiksliai numatyti, kur nukeliaus šių metų dūmai neįmanoma. Tačiau jei daugiausiai gaisrų kils vakarinėje Kanadoje, dūmai greičiausiai pasieks Šiaurės Vakarų JAV miestus.
Tam įtakos turės ir atmosferos sąlygos, o ypač vadinamieji „karščio kupolai“, kurie sustabdo lietų ir vėją. Jei toks kupolas susiformuotų virš JAV lygumų, dūmai iš Kanados gali būti nukreipti net į šalies rytus.
Panašus scenarijus įvyko 2023 m. birželį, kai gaisrų dūmai iš Kvebeko smarkiai pablogino oro kokybę rytinėje JAV dalyje.
Ekspertai: gaisrų daugės ir pačiose JAV
Kanada nėra vienintelė, kur šią vasarą bus rizika. JAV nacionalinis priešgaisrinis centras prognozuoja, kad didžioji Vakarų JAV dalis nuo liepos mėnesio turės virš vidutinės gaisrų rizikos lygį, kuris toliau didės iki rugpjūčio.
Kaip rodo Climate Central tyrimas, kai kuriuose regionuose, Kalifornijoje, Naujajame Meksike, Teksase ar Arizonoje, „gaisrams palankių dienų“ per metus dabar yra net dviem mėnesiais daugiau nei prieš 50 metų. Tai reiškia, kad viena netyčinė kibirkštis gali sukelti katastrofišką gaisrą, kai sąlygos palankios jo plitimui.
Tyrimas, paskelbtas šį mėnesį, parodė, kad dėl klimato kaitos 2006–2020 m. JAV užfiksuota apie 15 000 papildomų mirčių, susijusių su kietosiomis dalelėmis iš gaisrų dūmų. Kitas tyrimas rodo, jog iki 2050 metų nuo gaisrų dūmų, kuriuos paskatins klimato kaita, Jungtinėse Valstijose gali mirti daugiau nei 700 000 žmonių, o ekonominiai nuostoliai sieks 244 mlrd. dolerių per metus.
Šią vasarą Šiaurės Amerika dar kartą susidurs su išbandymu, kaip gyventi pasaulyje, kuriame gaisrai tampa ne išimtimi, o vis dažnesne norma.
