Diegiamos galimybės bankinėmis kortelėmis naudotis net ir dingus internetui
Dienraštis lrytas.lt pranešė, kad Lietuvoje jau greitu metu pasirodys naujovė – tai galimybė atsiskaityti bankinėmis kortelėmis net tuo atveju, jei visos šalies mastu dingtų internetas. Kaip pranešama, įdiegus naująją sistemą, krizės atveju būtų galima gana paprastai išsiimti grynuosius pinigus iš bankomato.
Lietuvos bankas portalą informavęs, kad tokia sistema Lietuvoje esą ne tik galima, bet jau ir kuriama. Pranešama, kad galimybė atsiskaityti offline režimu esą būtų teikiama laikotarpiui, kol mokėjimo paslaugų teikėjas atnaujintų paslaugų prieinamumą[1].
„LB siekia didinti mokėjimų rinkos ir infrastruktūros atsparumą. Kartu su bankais, kitomis Lietuvos institucijomis bendradarbiaujame su privačiuoju sektoriumi, siekdami užtikrinti gyventojams galimybę atsiskaityti esamomis mokėjimo kortelėmis neturint interneto ryšio“, – Lietuvos rytui tvirtino LB atstovai.
Mobilizacijos atveju būtų galima už pirkinius susimokėti net ir esant užblokuotai sąskaitai ar nepakankamam likučiui
Sistema leistų gyventojams ekstremalios situacijos metu įsigyti būtiniausių prekių – maisto, vaistų ar degalų – net jei jų sąskaitos būtų apribotos, o likučiai – nepatikrinti. Kitaip tariant, būtų galima atsiskaityti ir iš užblokuotos sąskaitos ar viršijus kredito limitą[2].
Tai būtų ribotos apimties, bet gyvybiškai svarbus funkcionalumas, ypač tiems, kurie neturi grynųjų pinigų. Tiesa, tokie atsiskaitymai būtų leidžiami tik tam tikrose vietose – prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse, tačiau ne visur, pavyzdžiui, ne kavinėse ar kitose paslaugų vietose.
Jei Seimas priims reikiamas įstatymo pataisas jau šią pavasario sesiją, sistema galėtų pradėti veikti per kelis mėnesius. Prie jos kūrimo dirba Lietuvos bankas, Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinis krizių valdymo centras, o techninis suderinamumas užtikrinamas bendradarbiaujant su „Visa“, „Mastercard“, bankais ir prekybininkais.
Prie idėjos jungiasi ir Šiaurės šalys
Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Estija taip pat pranešė kuriančios sistemas, kurios leistų žmonėms atlikti būtiniausius pirkinius net ir neveikiant internetinių mokėjimų infrastruktūrai. Šis žingsnis yra atsakas į didėjančią geopolitinę įtampą ir povandeninės infrastruktūros pažeidimus Baltijos jūroje, kurie sukėlė baimę dėl sabotažo ir hibridinių grėsmių[3].
Neprisijungusieji mokėjimo terminalai šifruotus operacijų duomenis saugotų vietoje, todėl būtų galima ribotai naudotis kortelėmis, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas. Švedija siekia tokią sistemą įdiegti iki 2026 m. vidurio, o Norvegija ir Danija jau įdiegė ankstyvojo etapo versijas.
Suomija, kurioje tik 10 proc. žmonių kaip pagrindinį mokėjimo būdą naudoja grynuosius pinigus, yra ypač pažeidžiama ir jau kitais metais planuoja įdiegti atsijungimo nuo interneto mokėjimo kortele sistemą. Valdžios institucijos taip pat kuria nacionalinę momentinių mokėjimų sistemą, kad sumažintų priklausomybę nuo tarptautinių platformų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“.
Be to, Suomija rengia rezervinių banko sąskaitų sistemą, kad užtikrintų visuomenės prieigą prie lėšų, jei komerciniai bankai taptų nepasiekiami. Kadangi finansinė infrastruktūra vis labiau siejama su nacionaliniu saugumu, Šiaurės šalys mokėjimo sistemas vertina ne tik kaip ekonomines priemones, bet ir kaip svarbius atsparumo krizėms ir gynybos strategijos komponentus.
Nepaisant to gyventojai ir toliau skatinami turėti bent šiek tiek grynųjų
Nors daugelis mūsų įpratę atsiskaityti kortelėmis ar telefonu, grynųjų pinigų svarba krizės atveju išlieka gyvybiškai reikšminga. Karas Ukrainoje ir auganti geopolitinė įtampa paskatino Lietuvos institucijas rimtai vertinti galimus scenarijus, kai elektroniniai atsiskaitymai gali neveikti – dėl elektros, interneto ar kibernetinių atakų sutrikimų[4].
Lietuvos bankas ir komerciniai bankai yra parengę planus, kaip mobilizacijos ar kitų nepaprastųjų situacijų metu užtikrinti gyventojų galimybę atsiskaityti už būtiniausias prekes. Tačiau net ir esant tokiems planams, finansų ekspertai pabrėžia – kiekvienas gyventojas turėtų turėti bent šiek tiek grynųjų pinigų, kuriuos galėtų panaudoti prireikus. Grynųjų poreikis ypač svarbus, kai nutrūksta ryšys ar nebeveikia kortelių skaitytuvai.
Pasirūpinus nedidele suma grynųjų, galima užsitikrinti bent minimalų finansinį saugumą – įsigyti maisto, vaistų ar degalų, kai elektroniniai kanalai nebeveikia.
