Mokesčių reforma neigiamai paliestų šimtus tūkstančių gyventojų ir verslų
Lietuvoje siūlomi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kitų mokesčių pakeitimai kelia audringas diskusijas. Net ir Advokatų taryba, vadovaujama pirmininko Mindaugo Kukaičio, perspėja, kad Finansų ministerijos siūloma mokestinė reforma gali smarkiai padidinti mokesčių naštą gyventojams ir įmonėms, paveikti šimtus tūkstančių žmonių ir net prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.
Pirmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis pabrėžė, jog Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai turi daug neigiamų aspektų, galinčių smarkiai paveikti visą šalies ekonomiką. Jis teigia, jog planuojamas pelno mokesčio padidinimas nuo 16 iki 17 proc. paliestų daugelį.
„Šis pakeitimas gali paveikti daugiau nei 260 tūkst. juridinių asmenų – jų veiklos organizavimą ir darbuotojų situaciją“, – pažymėjo M. Kukaitis[1].
Pabrėžiama, kad šis pokytis ne tik didintų finansinę naštą, bet ir verslo neapibrėžtumą ateičiai. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonominiam augimui ir investicijų klimatui.
Cukraus ir draudimo mokestis – netikėti nauji kaštai
Tarp naujųjų mokesčių, kuriuos Finansų ministerija siūlo įvesti – cukraus mokestis ir draudimo paslaugų akcizas. Pasak M. Kukaičio, cukraus mokestis ne tik paveiks maisto pramonės įmonių išlaidas, bet galutiniame rezultate padidins ir gyventojų kasdienes išlaidas.
„Tokiam pokyčiui taip pat iki šiol nebuvo ruošiamasi ir nėra pasiruošta. Pasekmės, kokios jos gali būti, dar tik nuspėjamos“, – kalbėjo M. Kukaitis.
Ne mažiau skausmingas gali būti draudimo akcizas, kuris, pasak specialistų prognozių, kai kurias draudimo paslaugas gali pabranginti daugiau nei 25 proc. Tai aktualu daugiau nei 240 tūkst. Lietuvos gyventojų, naudojančių papildomą sveikatos draudimą ar turinčių būsto paskolas, apdraustas privalomuoju draudimu, taip pat transporto priemonių draudimą.
„Pagal draudimo paslaugas teikiančių asmenų prognozę, tokios paslaugos kai kam gali pabrangti daugiau nei 25 proc.“, – sakė M. Kukaitis.
NT mokestis – nuo 35 tūkstančių iki beveik 700 tūkstančių mokėtojų
Didžiausią visuomenės reakciją sukėlė pasiūlymas išplėsti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Pasak Finansų ministerijos, NT mokesčio riba būtų sumažinta iki 40 tūkst. eurų vertės vienam asmeniui, o tarifas siektų nuo 0,1 iki 1 proc. NT vertės. Advokatų tarybos pirmininkas pažymėjo, kad po šio pakeitimo mokestį turėtų mokėti labai didelė dalis gyventojų.
„Šiandien NT mokestį moka kiek daugiau nei 35 tūkst. gyventojų, po reformos jį mokės beveik 700 tūkst.“, – akcentavo M. Kukaitis.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas akcentavo kitą nelogišką aspektą: jei žmogus parduotų paveldėtą ar kitaip įgytą NT, jo pajamos būtų sumuojamos su metinėmis darbo pajamomis. Jei bendra suma viršytų nustatytą ribą, visas pajamas tektų apmokestinti maksimaliai – net 36 proc. tarifu.
„Pavyzdžiui, pardavus turtą, visos pajamos – tiek iš darbo santykių, tiek iš turto pardavimo – bus sumuojamos. Jei bendra suma viršys nustatytą ribą, visa ji gali būti apmokestinta 36 proc. tarifu.
Nors deklaruojama, kad reforma skirta dideles pajamas gaunantiems žmonėms ir ja siekiama mažinti atotrūkį tarp darbo ir kapitalo pajamų, realybėje žmogus, tiesiog pardavęs turtą, pats sau padidina darbo santykių apmokestinimą – tarifas smarkiai šokteli į viršų“, – sakė Dubnikovas.
Individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai – rimtas pavojus smulkiajam verslui
Advokatų tarybos nuomone, itin pavojingas yra numatomas individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais. Šiuo metu individuali veikla apmokestinama progresyviai nuo 5 iki 15 proc., tačiau įsigaliojus reformai, minimalus tarifas šokteltų iki 20 proc., o galutinė mokesčių našta galėtų siekti iki 32–36 proc.
„Tokį darbą dirbantis žmogus pats prisiima riziką, atsakomybę, pats save įdarbina. Yra bent 23 argumentai, kodėl individuali veikla iš esmės skiriasi nuo darbo santykių“, – aiškino M. Kukaitis, primindamas, kad tokią veiklą šalyje vykdo apie 260 tūkstančių gyventojų, įskaitant IT specialistus, notarų, antstolių ir advokatų profesijų atstovus.
77.lt primena, jog jau seniau rašėme apie tai, kad mokesčių reforma smarkiai paveiks individualiai dirbančius asmenis. Ji gali baigtis didėjančiu šešėliu, veiklų nutraukimu ar net emigracija, ieškant geresnių šalių, kurios užtikrintų mažesnę mokestinę naštą.
Nauji mokesčiai gali prieštarauti Konstitucijai
Vienas rimčiausių Advokatų tarybos iškeltų klausimų – siūlomų mokestinių pakeitimų atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. M. Kukaitis aiškino, kad Konstitucija garantuoja kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti veiklą, o mokesčių reforma, suvienodindama skirtingų pajamų šaltinių apmokestinimą, gali šį principą pažeisti.
„Mes manome su nerimu, kad toks veiklos apmokestinimas gali prieštarauti ir Konstitucijai“, – tikino M. Kukaitis.
„Mokestiniai ribojimai individualios veiklos apmokestinime gali šią veiklą sužlugdyti arba padaryti ją neperspektyvią. Yra profesijų, kurios neturi pasirinkimo laisvės, t. y. notarai, antstoliai ir advokatai negali turėti kitos veiklos ir gauti kitų pajamų ir negali savo veiklos perkelti į juridinio asmens statusą, taip pat negali sudaryti ir darbo santykių savo veiklai vykdyti“, – pabrėžė M. Kukaitis.
Lietuvos advokatūros atstovė Aistė Medelienė pažymėjo, jog Lietuvos advokatūra pritaria valstybės gynybos stiprinimo svarbai, tačiau Finansų ministerijos siūlomas drastiškas pajamų apmokestinimo sistemos keitimas nėra optimalus.
„Vienintelė šio pajamų sistemos keitimo logika – surinkti daugiau mokesčių. Tačiau tai galima padaryti ir be drastiško pajamų apmokestinimo sistemos keitimo, pajamų rūšių subendrinimo, kurio šalutinis poveikis nėra įvertintas, o mes tokių rizikų matome, pradedant šešėliu, baigiant protu ir kapitalo emigracija“, – sakė ji.
77.lt primena, jog siūlomai mokesčių reformai nepritaria ne tik daugybė pavienių gyventojų, bet ir organizacijos bei verslai. Daugiau nei 120 organizacijų netgi paskelbė griežtą nepritarimą Finansų ministerijos ir vyriausybės vadovų siūlomiems mokesčių pakeitimams.
