Įvykdžius siūlomą mokesčių reformą ir vėl išaugtų šešėlis
Lietuvos ekonomikoje pastebimi teigiami pokyčiai – pirmąjį 2025 m. ketvirtį mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą išaugo 9,3 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tačiau siūlomi nauji mokesčių pakeitimai kelia diskusijų audrą. Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis įspėja, kad mokesčių didinimas gali vėl išpūsti šešėlį, nors Finansų ministerija teigia, esą pokyčiai būtini gynybos finansavimui ir socialiniam teisingumui užtikrinti.
Pirmąjį 2025 m. ketvirtį mokesčių įplaukos į valstybės biudžetą išaugo 9,3 proc., palyginti su 2024 m.
„Abejoju, ar kas nors Europos Sąjungoje patyrė didesnį mokesčių surinkimo augimą nei Lietuva“, – „Žinių radijuje“ sakė D. Dundulis[1]. Pasak jo, kadangi bendrasis vidaus produktas (BVP) augo tik 2–3 proc., mokesčių šuolio negalima paaiškinti vien ekonomikos augimu.
Verslininkas išskiria kelias priežastis: padidėję akcizai alkoholiui ir degalams bei pakilęs minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Vis dėlto šie pokyčiai, anot D. Dundulio, neatnešė 7 proc. mokesčių įplaukų augimo.
„Mano asmenine išvada – tai pinigai iš šešėlio, jis traukiasi. Tai yra požymis to, kad įmonės išgali sumokėti ir nenori rizikuoti, todėl mažina šešėlinę veiklą“, – teigė jis.
Tačiau D. Dundulis įspėja, kad siūlomi mokesčių pakeitimai gali šią tendenciją pakeisti.
„O keliant mokesčius, šešėlis visada auga ir po šių pakeitimų – jis taip pat augs“, – konstatavo verslininkas.
D. Dundulis: Lietuva dar tik vystosi, todėl mokesčių kėlimas yra nelogiškas
Jo teigimu, mokesčių kėlimas būtų logiškas tik tuo atveju, jei Lietuva jau būtų pasiekusi savo ekonominį potencialą.
„Lietuva dar yra vystymosi kelyje. Jei mes manome, kad Lietuva jau išsivysčiusi ir tai jau pabaiga, tada tikrai galima didinti mokesčius. Tiesa, Lietuva dabar vis dar vystosi, o to negalima griauti – tai nelogiška“, – pabrėžė jis.
D. Dundulis taip pat kritikuoja mokesčių kėlimo tikslus, teigdamas, kad didesnis turto perskirstymo procentas nebūtinai reiškia didesnes biudžeto pajamas.
„Nemanau, kad pakėlus mokesčius, padidės surenkamų mokesčių suma. Procentą perskirstymo gal ir padidins, bet tai yra skirtingi dalykai. <…> Valstybei iš tikrųjų reikia siekti ko didesnės biudžeto sumos, o ne kuo didesnio perskirstymo procento. Šveicarijoje, pavyzdžiui, perskirstymo procentas yra gana mažas, tačiau BVP yra didelis, tad pyragas gerokai didesnis“, – aiškino jis.
Siūlomi mokesčių pakeitimai smarkiai padidintų mokestinę naštą didelei daliai gyventojų
77.lt primena, jog šiuo metu svarstomi įvairūs mokesčių pokyčiai, įskaitant nekilnojamojo turto (NT) mokestį, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, naujus cukraus ir draudimo mokesčius bei 1 proc. įmonių pelno mokesčio didinimą (stambioms įmonėms iki 17 proc., lengvatinis tarifas – iki 7 proc.)[2].
Finansų ministerijos pateiktame mokestinių pasiūlymų pakete siekiama surinkti papildomus 248,7 mln. eurų 2026 m. ir 624,6 mln. eurų 2027 m. į valstybės ir savivaldybių biudžetus, o gynybos finansavimui – 306 mln. eurų 2026 m. ir 523,6 mln. eurų 2027 m.
Siūloma įvesti progresyvesnį GPM tarifą:
- Pajamoms iki 36 VDU (apie 6,9 tūkst. eurų/mėn. 2026 m.) – 20 proc.
- Nuo 36 iki 60 VDU (6,9–11,5 tūkst. eurų/mėn.) – 25 proc.
- Nuo 60 iki 120 VDU (11,5–23 tūkst. eurų/mėn.) – 32 proc.
- Virš 120 VDU – 36 proc.
Tačiau svarbu pažymėti, kad į GPM apskaičiavimą įeitų beveik visos pajamos, todėl daug gyventojų gan lengvai pasiektų net ir maksimalią GPM tarifo kartelę. Pavyzdžiui, tereikėtų parduoti NT, paveldėti artimųjų turtą ir net ir vidutinį atlyginimą gaunantys asmenys dėl priimto paveldėjimo staiga turėtų susimokėti kur kas didesnį GPM.
Be to, siūloma apmokestinti nekomercinį NT nuo 40 tūkst. eurų vertės su progresiniais tarifais:
- 0–40 tūkst. eurų – 0 proc.
- 40–200 tūkst. eurų – 0,1 proc.
- 200–400 tūkst. eurų – 0,2 proc.
- 400–600 tūkst. eurų – 0,5 proc.
- Virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Tad daugybė savo būstą turinčių Lietuvos gyventojų staiga privalėtų tarytum mokėti „nuomą“ valstybei už savo pačių būstą.
Taip pat siūloma įvesti akcizus saldintiems ir energiniams gėrimams: 7,4 Eur/hl gėrimams su 5–8 g cukraus/100 ml, 21 Eur/hl – su 8 g ir daugiau arba energiniams gėrimams, 105 Eur/hl – koncentratams. Tai brangins gėrimus 0,09–1,27 euro už litrą ir aiškinama, kad biudžetui atneš 25 mln. eurų per metus. Be to, būtų įvedamas 10 proc. saugumo įnašas draudikams, kuris tikimasi, kad generuos 110 mln. eurų gynybos fondui.
