ES svarsto visiškai atsisakyti rusiškų dujų, bet lietuviams tai ženkliai pasijusti neturėtų
Europos Komisija paskelbė planą, pagal kurį iki 2027 metų pabaigos bus palaipsniui nutrauktas likęs rusiškų dujų importas į Europos Sąjungą. Lietuva pasirengusi prisidėti prie šio proceso, tačiau, pagal Lietuvos energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, šis pokytis neturėtų turėti didelės įtakos dujų kainoms.
Ministras pažymėjo, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimui, kuris artimiausiais metais žymiai išaugs. Tai esą atvers galimybes importuoti dujas iš patikimų tiekėjų.
Lietuva galėtų sustiprinti dujų tiekimą į Ukrainą per Lenkiją, naudojant Klaipėdos SGD terminalą. Europos Komisijos planas numato, kad iki 2025 metų pabaigos būtų atsisakyta trumpalaikių sutarčių su Rusija, o visi likę dujų tiekimo srautai iš Rusijos turėtų būti sustabdyti iki 2027 metų pabaigos[1]. Kiekviena ES valstybė narė turės parengti savo nacionalinius planus, kaip prisidės prie šių tikslų pasiekimo.
Šis planas yra dalis platesnės ES strategijos, siekiančios atsisakyti rusiškos energijos, ypač po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Nors importas vamzdynais gerokai sumažėjo, kai kurios šalys vis dar didina rusiškų SGD pirkimus, tačiau Europos Komisija siekia visiškai uždaryti šiuos tiekimo kanalus.
Lietuva, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, rusiškų dujų importą nutraukė jau 2022 metų balandį ir yra pasirengusi prisidėti prie ES tikslų įgyvendinimo.
ES užsibrėžė iki 2027 m. nutraukti rusiškų dujų importą
Europos Komisija ruošiasi pristatyti drąsų planą, kuriuo siekiama iki 2027 m. nutraukti visą rusiškų dujų importą, o tai būtų lemiamas žingsnis ES pastangose nutraukti ryšius su Maskvos tiekiamais energijos ištekliais. Siūlomu teisės aktu bus uždrausta sudaryti naujas dujų sutartis su Rusija iki 2025 m., o ilgalaikiai sandoriai bus palaipsniui nutraukti iki 2027 m.[2]
Be to, planas bus nukreiptas prieš Rusijos naftos ir branduolinės energijos tiekimą, nors priemonės dėl naftos bus ne tokios privalomos. Šis žingsnis yra platesnės ES strategijos, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos po 2022 m. invazijos į Ukrainą, dalis.
Tačiau planui labai priešinasi tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija, kurios tebėra labai priklausomos nuo Rusijos energijos, ypač naftos ir dujų. Šios šalys priešinasi ryšių su Rusija nutraukimui, o derybos ES viduje tikriausiai bus sudėtingos. Nepaisant to, Komisija ir toliau siekia mažinti Rusijos įtaką Europos energetikai ir jau deda pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų ir anglių importo.
Siekdama paremti šį perėjimą, ES daugiausia dėmesio skiria alternatyvių energijos šaltinių, įskaitant suskystintas gamtines dujas iš JAV ir kitų patikimų tiekėjų, įsigijimui.
Komisija taip pat stengiasi plėsti ES ekonomikos elektrifikavimą ir ieško naujų būdų, kaip bendrai pirkti švaresnes alternatyvias dujas, pavyzdžiui, biometaną. Be to, planu siekiama spręsti ES priklausomybės nuo Rusijos branduolinės energetikos problemą, mažinant Rusijos urano importo ekonominį naudingumą ir griežtinant sankcijų vykdymą, kad būtų panaikintos visos spragos.
Slovakijos premjeras R. Fico tokiam ES planui žalios šviesos nedega
Tuo tarpu Slovakijos premjeras Robertas Fico trečiadienį smarkiai pasmerkė tokius ES planus iki 2027 metų pabaigos sustabdyti Rusijos gamtinių dujų importą, teigdamas, kad toks žingsnis būtų katastrofiškas tiek Slovakijai, tiek visai ES[3].
Europos Komisija kitą mėnesį pristatys išsamų planą, siekiant visiškai nutraukti tiekimą nuo 2027-ųjų metų, tačiau Fico aiškiai išreiškė nepasitenkinimą, pabrėždamas, kad Slovakija yra pasirengusi šį pasiūlymą vetuoti.
Premjeras pabrėžė, kad tokie veiksmai iš tiesų tik smarkiai padidins dujų kainas, o jo šalis, turinti ilgalaikę sutartį su Rusija, kurioje dujos bus tiekimos iki 2034 metų, reikalauja kompensacijų už galimus nuostolius. R. Fico taip pat atsisakė pritarti kitoms ES iniciatyvoms, tokios kaip naftos ir branduolinio kuro importo sustabdymas iš Rusijos.
