Kai patiriamas stiprus emocinis skausmas, jūs galite duoti pažadą – dažnai nesąmoningai
Tokie žodžiai tampa energetiniu „kontraktu“. Ir kol jis nenutrauktas – energija netekės.
Pavyzdžiai:
„Aš daugiau niekada neatsiversiu“ → širdies blokas
„Geriau visai negyventi, nei taip kentėti“ → gyvybės blokas, mirties baimė.
„Aš niekam nereikalinga“ → blokas meilės ir palaikymo priėmimui.
„Aš pati susitvarkysiu“ → blokas pagalbai, vienišumo jausmas.
Kodėl tai veikia? Todėl, kad pasąmonė ir energija visada klauso jūsų žodžių, ypač tų, kurie pasakyti skausmo akimirką.
Ką daryti? Rasti savo frazę, išgirsti ją viduje ir pasakyti:
„Aš girdžiu tave, mano siela. Tu davei šį įžadą tam, kad išgyventum. Bet dabar to nebereikia. Aš atšaukiu šį įžadą. Aš renkuosi laisvę.“
GĖDA – tarsi vaškas aplink jūsų energetinį kūną!
Gėda – viena iš sunkiausių energijų. Ji „apgaubia“ kaip vaškas, neleidžiantis energijai tekėti. Be to, gėda gali būti net ne jūsų, o perimta – iš tėvų, giminės, kultūros.
Pavyzdys: bijote parodyti save, nes viduje skamba: „Tu per daug“, „Tu neturi teisės“, „Tu parodysi save – ir tave atstums“. Ir jūs lyg pati sau uždedate ranką ant savo kelio ir jį uždarote. Blokas čia ne iš baimės, o iš gėdos.
Ką daryti? Lėtai, švelniai, bet kasdien sakyti sau:
„Man ne gėda būti savimi. Mano siela – švari. Aš turiu teisę į balsą, į šviesą, į gyvenimą.“
Subtilus savęs išdavimas
Kai daug kartų neklausote savęs, nesekate savo jausmų, troškimų, kūno – atsiranda „plyšys“ tarp sielos ir asmenybės. Siela sako: „Neik ten“ – bet jūs einate. Siela šnabžda: „Tu pavargai“ – bet jūs vis tiek tempiate toliau. Siela prašo: „Sustok, paverk“ – o jūs apsimetinėjate, kad viskas gerai.
Tai lyg jūsų vidinė mergaitė prieina prie jūsų, o jūs jai sakote:
„Ne dabar.“ „Vėliau.“ „Tau negalima.“ Taip atsiranda vidinis plyšys — ir energija daugiau nebeateina pas jus. Ji lyg panyra į šešėlį.
Ką daryti? Pradėkite klausytis. Klauskite. Užrašykite. Klauskite dar. Sakykite:
„Aš tave girdžiu. Aš šalia. Man gaila, kad tave ignoravau. Bet dabar aš pasiruošusi būti su tavimi.“
Blokas – kaip apsauginis skydas
Kartais mes specialiai užsidarome, kad neįleistume naujo skausmo. Tai – apsauga. Bet jei apsauga užsitęsia, ji tampa kalėjimu. Jūs galėjote „užšaldyti“ save, pavyzdžiui: po išdavystės, po smurto, po apgaulės, po artimųjų mirties. Ir tai – normalu. Tačiau jei jūs ir toliau gyvenate šioje „užšalimo“ būsenoje – gyvenimas nustoja tekėti. Viskas tampa pilka, blanku.
Ką daryti? Su dėkingumu nusiimkite „skydą“. Pasakykite:
„Ačiū tau, apsauga. Tu mane išgelbėjai tada. Bet dabar aš esu saugi. Aš pasiruošusi gyventi. Aš susigrąžinu savo jėgą.“
„Kontraktas“ su skausmu
Tai pati giliausia tema. Kartais žmogus taip įpranta prie skausmo, kad nesąmoningai tiki – tik per kančią jis gyvena, auga, užsidirba meilės. Tai tarsi nematomas kontraktas:
„Aš turiu kentėti, kad būčiau gera.“ „Tik jei man blogai – mane pastebės.“ „Aš nieko neverta, kol to neįrodysiu per skausmą.“ Tai melagingi kontraktai, bet jie labai stiprūs.
Ir kol jie veikia – jūsų siela trauks skausmą, atsisakys džiaugsmo, vengs lengvumo.
Ką daryti? Reikia sąmoningai šiuos kontraktus nutraukti: nuspręsti, kad jau pakaks ir priimti kitokį sprendimą gyventi. Pasakyti:
„Aš matau, kad susaistė save su skausmu. Aš daugiau nesirenku kančios. Aš renkuosi gyvenimą. Lengvą. Šiltą. Gyvą. Be skausmo. Be kaltės. Be baimės.“
Ir kartoti tai kiekvieną kartą, kai viduje traukia prie senų scenarijų.
Tiesiog, jei šiandien gyvenime ne viskas klostosi kaip norite, sąžiningai atsakykite sau kur pati savo mintimis, sprendimais, reakcijomis, nuostatomis, veiksmais, neveiksnumu jį kuriate tokiu, koks jis yra…
Jei kažkur suvirpėjo, kilo emocija ar viltis, jog galima ir kitaip, brūkštelkite savo mintis komentaruose.
