Turi būti didinama valstybės parama šeimoms perkant pirmąjį būstą
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė su kolegomis įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, kuris siekia pagerinti jaunų šeimų galimybes įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Tačiau tokiems pasiūlymams akmenį užantyje laikantys gyventojai negaili kritikos – neveskit visuotinio NT mokesčio, nereikės ir pašalpų.
Pagrindinis tokios paramos tikslas – sukurti palankesnes finansines sąlygas, kad jaunos šeimos galėtų lengviau įsigyti nuosavą būstą, o tai taip pat padėtų sustiprinti regionus. Siūloma, kad valstybė padengtų didesnę pirmo būsto kredito sumos dalį, o subsidijas būtų galima taikyti ne tik pirkimui, bet ir statyboms[1].
Pagal projektą, finansinės paskatos būtų skirtos jaunoms šeimoms, kurios imtų būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti. Konkrečiai, valstybė padengtų 15 proc. būsto kredito sumos šeimoms be vaikų arba su vienu vaiku, 17,5 proc. šeimoms, auginančioms du vaikus, ir 20 proc. šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.
Jaunos šeimos gali gauti paramą pirmam būstui. Tierra Mallorca/Unsplash nuotrauka
Parama yra ir dabar, tik ji – nebeveiksminga
Socialdemokratė pabrėžia, kad esama parama neatsiliepia jaunų šeimų poreikiams, ypač atsižvelgiant į tai, kad būstų kainos nuolat kyla. Taip pat siūloma atsisakyti dabartinio reitingavimo sistemos, pagal kurią prašymai dėl finansinės paskatos yra nagrinėjami pagal savivaldybių paramos dydį.
„Norime pagerinti sąlygas nuosavo būsto neturinčioms jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, taip stiprinti regionus. Siūlome valstybės biudžeto lėšomis padengti didesnę būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalį ir subsidijas teikti ne tik pirmojo būsto pirkimo, bet ir statybų atvejais“, – paaiškina projektą inicijavusi J. Zailskienė.
Šiuo metu galiojanti parama esą sudaro nelygiavertę situaciją mažesnėms savivaldybėms, kurios turi mažesnius finansinius išteklius, tačiau turi konkuruoti dėl jaunų šeimų pritraukimo. Pakeitimai numato minimalią savivaldybių paramos ribą – 1000 eurų, siekiant užtikrinti reikšmingesnį jų indėlį į jaunų šeimų būsto įsigijimą.
Iš vienos rankos maitina, kita – smaugia?
Tačiau tie patys socialdemokratai, šią kadenciją atsidūrę valdančiųjų gretose, prisidėtų prie tų jaunų šeimų „užsmaugimo“ įvesdami visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Visgi, aišku viena – nei vienu šios partijos atstovų pažadu pilnai pasitikėti negalima.
Mat dar 2023-aisiais, kai valdžioje buvo konservatoriai, tuometinę LSDP galva ir kaklas – Vilija Blinkevičiūtė griežtai pasisakė prieš NT mokesčio reformą. Ji teigė, kad tai – socialiai neteisingas sprendimas, kuris labiausiai kerta tiems, kurie gyvena vieninteliame savo būste ar moka būsto paskolą. Tuomet ji kritikavo ir patį siūlomą modelį – esą jis leis tą patį turtą apmokestinti nevienodai skirtingose savivaldybėse, o tai gilins socialinę ir regioninę nelygybę.
Socialdemokratai tuo metu ragino ne kurti papildomus mokesčius, o verčiau imtis būsto prieinamumo didinimo – plėtoti municipalinį būstą, reguliuoti nuomos kainas, kaip tai daroma kai kuriose ES šalyse. V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad Lietuva jau ir taip susiduria su būsto kainų krize – jos dvigubai viršija euro zonos vidurkį, o nuomos kainos kyla nevaldomai.
Anuomet V. Blinkevičiūtė itin priešinosi NT mokesčiui. Stop kadras
Gyventojai ne kvaili – nebūtų visuotinių mokesčių, nereiktų ir pašalpų
Vėjavaikišką socialdemokratų būdą jau spėjo pažinti ir patys rinkėjai, kurie tvirtina, kad nebūtų naujų mokesčių, prie kurių reikšmingai prisidėtų ta pati „pašalpas“ siūlanti partija, nereikėtų ir didelės pagalbos toms jaunoms šeimoms.
„Meskit mintį taikyti NT mokestį gyvenamajam šeimos būstui! Nustokit kabinti makaronus visokiom pašalpom, kai pagrindinį inkarą kabinat. Jei žmonės nesuvoks, jog namai saugūs, jūs demografijos nepakelsit.“ – teigė viena internautė.
Ar išties valstybės teikiamos paramos pasiekia tuos, kuriems to reikia?
Lietuvoje vis dažniau skelbiamos įvairios valstybės paramos programos, skirtos būsto remontui, atnaujinimui ar energetiniam efektyvumui gerinti. Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl namų renovacijos, saulės elektrinių ar net elektros kaupimo įrenginių įsirengimo. Iš pirmo žvilgsnio – tai puiki galimybė sutaupyti ir pagerinti gyvenimo kokybę, o valstybė tam net skiria dešimtis milijonų eurų.
Vis dėlto, tikrovėje ši „nemokama pagalba“ ne visada tokia paprasta – norint gauti kompensaciją, pirmiausia reikia pačiam atlikti darbus ar įsigyti įrangą, susirinkti krūvą dokumentų, o tik tada – tikėtis paramos.
Didžioji dalis paramos schemų veikia „pirmiau sumokėk, paskui gal kompensuosime“ principu. Tai reiškia, kad gyventojai turi turėti santaupų ar galimybių skolintis – tik tada jie gali pradėti remontą ar modernizaciją, o kompensacija, jei viskas bus atlikta tiksliai pagal reikalavimus, bus skirta vėliau.
Tačiau ir tai negarantuota – žmonės skundžiasi, kad paraiškų teikimas pavirsta tikru biurokratiniu iššūkiu, o kartais dėl nežymios klaidos ar netinkamos formuluotės dokumentuose parama gali būti paprasčiausiai atmesta. Taigi valstybės pagalba dažnai pasiekia ne tuos, kuriems jos labiausiai reikia, o tuos, kurie jau ir taip turi pakankamai lėšų bei resursų.
Nors paramos programų idėja – kilni, praktikoje jos dažnai padidina socialinę atskirtį. Tie, kurie gyvena kukliau ar neturi galimybės investuoti iš anksto, lieka už borto.
