Turtingieji palieka Londoną: miestas pirmauja pasaulyje pagal išvykstančių milijonierių skaičių
Remiantis naujausiais „New World Wealth“ (NWW) duomenimis, 2024 metais Jungtinę Karalystę paliko 10 800 milijonierių. O tai antras pagal mastą turtingųjų išvykimo rodiklis pasaulyje po Kinijos.
Lyginant su 2023 metais, kai išvyko 4 200 turtingų asmenų, tai sudaro net 157 proc. augimą. Londonas, kaip rodo analizė, tapo miestu, kuris pastarąjį dešimtmetį neteko daugiausiai milijonierių visame pasaulyje. Per dešimt metų jį paliko apie 30 tūkst. pasiturinčių gyventojų[1].
Tarp pagrindinių priežasčių yra šalies mokesčių politika. 2024 m. kovą tuometinis konservatorių iždo kancleris Jeremy Hunt paskelbė, kad nuo 2025 m. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys, bet mokesčių nenuolatiniais (non-dom) laikomi asmenys turės mokėti pajamų mokestį nuo visų užsienyje gautų pajamų.
Lapkritį leiboristų vyriausybė patvirtino, kad non-dom statusas nuo 2025 m. balandžio bus visiškai panaikintas. Pasak NWW tyrimų vadovo Andrew Amoils, šios priemonės „aiškiai nukreiptos prieš pasiturinčius užsieniečius“, o jų rezultatas ir yra masinis išvykimas.
Vengdami mokesčių, turtuoliai bėga į žavingesnes vietas, kur turtai turi kitokią vertę
Tarp išvykimo krypčių dažniausiai minimi glamūriniai miestai kaip Amsterdamas, Dubajus, Ženeva, Monakas, Paryžius, Singapūras ir Sidnėjus, o išėjusieji į pensiją dažniausiai keliasi į Algarvę, Floridą, Italijos Rivjerą ar Maltą.
Dauguma išvykusiųjų kaip priežastis nurodo ne tik mokesčių augimą, bet ir mažėjančią Londono reikšmę kaip finansų ir technologijų centrui. NWW analizė rodo, kad Londonas, kuris ilgą laiką traukė turtingus asmenis iš Afrikos, Azijos, Europos ir Artimųjų Rytų, praranda pozicijas pasaulinėje turto struktūroje.
Nuo 2014 metų sostinė neteko 12 proc. milijonierių, o šiuo metu joje gyvena apie 215 700 milijonierių. Tai vienas iš nedaugelio pasaulio miestų, kur turtingųjų skaičius mažėja. A. Amoils pažymi, kad Didžiosios Britanijos kapitalo prieaugio ir paveldėjimo mokesčiai yra vieni didžiausių pasaulyje, o tai atgraso ne tik verslininkus, bet ir pasiturinčius pensininkus[2].
Jis taip pat pabrėžia Londono vertybinių popierių biržos (LSE) nuosmukį: nuo buvusios didžiausios pasaulyje iki 11-os vietos pagal kapitalizaciją. Be to, augantis konkurencingų miestų, Dubajaus, Paryžiaus, Frankfurto ir Amsterdamo, dominavimas, pasižyminčių ne tik finansiniu patrauklumu, bet ir palankesne migracijos bei investavimo politika, mažina Londono patrauklumą.
Pasak Henley & Partners vadovo Juerg Steffen, „2025 metais aiškiai matyti tendencija, laimi miestai, kurie derina investicijų laisvę su gyvenimo kokybe“. Tuo metu JK kultūros sekretorė Lisa Nandy pareiškė, kad šie duomenys atspindi platesnes tendencijas, o viena iš pagrindinių priežasčių yra „Brexit“ poveikis verslui ir pasitikėjimui šalimi.
Londonas šiame kontekste lenkia net Maskvą, kur milijonieriai taip pat masiškai traukėsi po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl Vakarų įvestų sankcijų. Tačiau bendras Maskvą palikusių turtingųjų skaičius per dešimtmetį siekia apie 10 tūkst., tuo metu Londone šis skaičius jau tris kartus didesnis.
