Politikai nekalba apie mokesčių reformoje paslėptas tikrąsias „bombas“
Nors naujoji mokesčių reforma pristatoma kaip būdas finansuoti gynybą, valdžia vengia kalbėti apie realius jos padarinius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pati pripažino – siūlomi pelno ir gyventojų pajamų mokesčių pakeitimai stabdys Lietuvos ekonomikos augimą.
Skaičiuojama, kad vien dėl šių pakeitimų iki 2025 m. Lietuvos BVP gali būti 0,34 proc. mažesnis, o blogiausiu atveju – net 0,61 proc. (Štai Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 18,6 mlrd. eurų ir augo 0,6 proc. lyginant su 2024 metų paskutiniu ketvirčiu). Tuo pat metu Finansų ministerija planuoja surinkti 377 mln. eurų papildomų pajamų. Kitaip tariant, augimą keičiame į papildomas biudžeto įplaukas, o tai daroma tyliai, be viešos diskusijos apie žalą[1].
Didžiausias pavojus slypi ten, kur apie tai beveik nekalbama – tai vienkartinės, nereguliarios pajamos, kurios bus apmokestintos lyg būtų pastovios.
Pavyzdžiui, jei žmogus paveldi butą ir jį parduoda, jam gali tekti sumokėti iki 36 proc. GPM. Tokia pati logika taikoma ir verslams. Jei regioninis verslininkas, 15 metų kūręs įmonę, ją parduos už 3 mln. eurų, o pradinis investuotas kapitalas buvo 100 tūkst., jam reikės sumokėti apie 1 mln. eurų mokesčių. Tai ne pelnas per metus – tai ilgalaikio darbo vaisius, kuris dabar bus traktuojamas kaip vienų metų pajamos. Tokios „bombos“ paslėptos reformoje, bet apie jas politikai nekalba.
Mokesčių reformoje yra nematomų „kabliukų“. CARTIST/Unsplash nuotrauka
Smūgį gaus ir Lietuvos startuolių ekosistema, kuri sukuria apie 2 proc. šalies BVP ir moka beveik du kartus didesnius atlyginimus nei vidutiniai. Tokie verslai dažnai naudoja akcijų skatinimo sistemas, kurios pagal naują reformą taip pat bus progresyviai apmokestinamos.
Tai reiškia, kad kai darbuotojas po kelių metų parduos gautas akcijas – vėlgi, bus skaičiuojama, kad jis gavo dideles „vienerių metų“ pajamas. Dėl to startuoliai jau kalba apie relokaciją – į Estiją, Airiją ar Nyderlandus. Tuo tarpu Lietuva rizikuoja prarasti šiuolaikišką, aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą.
Galiausiai, vadinamasis „solidarumo“ argumentas irgi pasirodo esąs tik retorika. Gynybai skirti mokesčiai sudarys tik dalį surinktų lėšų, tuo tarpu apmokestinamos net papildomos naudos darbuotojams – sveikatos draudimas, nuotolinio darbo išlaidos.
Apmokestinus individualią veiklą, brangs kirpėjų, meistrų, laisvai samdomų specialistų paslaugos. Vidurinei klasei priklausantys žmonės, kurie niekada nebuvo „turčiai“, pajus didžiausią spaudimą. Tuo tarpu turtingiausi verslininkai, turintys patarėjus ir schemas, šiuos mokesčius apeis. Reforma, kuri žadėjo teisingumą, tampa paprasta turto konfiskacija – ypač tiems, kurie kūrė čia, Lietuvoje.
G. Paluckas ramina: GPM pokyčiai palies tik nedidelę dalį gyventojų
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas tvirtina, kad siūlomi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai palies tik nedidelę dalį gyventojų – apie 25 tūkstančius daugiausiai uždirbančių žmonių. Anot jo, viešojoje erdvėje skleidžiama daug netikslios informacijos, ypač žemės ūkio sektoriuje, kur bandoma įteigti, kad visi sektoriaus dalyviai mokės gerokai didesnius mokesčius[2].
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad tai – sąmoninga dezinformacija, o pati reforma esą bus tikslinga ir neišbalansuos sistemos.
G. Paluckas taip pat patikino, kad pažeidžiamiausias visuomenės grupes labiausiai paveiktų ne GPM, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas, todėl jo Vyriausybė nesiūlo.
Anot premjero, mokesčių pertvarka šiuo metu yra baigiama derinti su socialiniais partneriais, o teisės aktų projektai Seimui bus pateikti jau artimiausiomis savaitėmis.
„Tai nėra masinis pokytis“, – sakė Paluckas, pabrėždamas, kad siūlymai bus subalansuoti ir orientuoti į teisingesnį viešųjų finansų paskirstymą.
Premjeras ramina, kad mokestinė karuselė pernelyg neišsups gyvenančių vidutiniškai. Stop kadras
Labiausiai visuomenės kraują kaitina siūlomas visuotinis NT mokestis
Nepaisant to, lietuviai labiausiai bijo papildomai apmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) – dėl to šį sekmadienį, tikėtina, net kelios dešimtys tūkstančių neabejingų gyventojų sukilo į masinį protestą Katedros aikštėje prieš tokius valdžios pasvarstymus.
Mokestis taps progresinis: kuo didesnė turto vertė, tuo aukštesnis tarifas – nuo 0,1 iki 1 proc. Pagrindiniam būstui žadama 50 proc. lengvata, o gausios šeimos galės tikėtis iki 75 proc. nuolaidos. Finansų ministerija ramina – dauguma gyventojų mokės simboliškai, tačiau visuomenė piktinasi: kam vėl mokėti už turtą, kuris jau kartą buvo apmokestintas?
Dar daugiau pasipiktinimo kyla dėl šeimos apibrėžimo – lengvatos taikomos tik toms, kuriose auga nepilnamečiai vaikai. Kritikai tai vadina diskriminacija pagal amžių ir šeimos sudėtį. Tuo metu teisininkai perspėja apie kitą pavojų – progresinį GPM, kuris būtų taikomas net paveldėtam ar parduotam turtui.
Tokiu atveju už gautą palikimą ar pelną iš pardavimo gali tekti sumokėti dešimtis tūkstančių eurų. Opozicija taip pat kritikuoja – esą naujasis modelis naikina ankstesnes lengvatas ir dar labiau smogs didmiesčių bei kurortų gyventojams.
