Naujasis NT mokestis kirstų ir nebaigtoms statyboms, lengvatos galiotų pagrindiniam gyvenamajam būstui
Kone kas savaitę valdantiesiems keičiant viziją dėl jau nuo kitų metų įsigaliojančio visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio (NTM), dabar paaiškėjo ne tik planuojamos šio mokesčio „grindys“, bet ir pamažu dėliojasi visi taškai ant „i“ – kam jis bus (ne)taikomas bei kokių lengvatų bus galima tikėtis.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija penktadienio rytą paskelbė svarbiausius ketinamo įvesti naujojo NT mokesčio akcentus[1].
Vienas ryškiausių pokyčių – siaurinamas neapmokestinamo turto ratas. Jei statybos leidimas buvo išduotas prieš daugiau nei dešimt metų, o statybos nebaigtos ar neperregistruotos ilgiau nei penkerius metus, toks turtas bus apmokestinamas. Iki šiol tokiai nebaigtai statybai mokesčiai nebuvo skaičiuojami.
Projektas numato ir reikšmingas lengvatas gyvenamajam būstui. Pagrindinis būstas – tas, kuriame gyventojas deklaruotas paskutinę metų dieną – bus apmokestinamas mažiau. Jei asmuo turi teisę į šildymo kompensaciją, NTM jam nebus taikomas. Taip pat numatytas 50 proc. mokesčio sumažinimas už turto vertę iki 450 000 eurų. Dar didesnė – 75 proc. – lengvata taikoma apibrėžtoms šeimoms, kurios augina daugiau nei du nepilnamečius ar neįgalius vaikus.
NT mokestis padėtų sureguliuoti „amžinas statybas“. Danist Soh/Unsplash nuotrauka
Grindys – iki 40 tūkst. eurų, o toliau būtų taikomas progresinis mokestis nuo būsto vertės
Gyventojų mokamo mokesčio tarifas priklausys nuo turto vertės: iki 40 000 eurų jis nesieks nė cento, nuo 40 001 iki 200 000 eurų – sieks 0,1 proc., o nuo 200 001 iki 400 000 eurų – 0,2 proc.. Už turtą, viršijantį 400 000 eurų, tarifas didės iki 0,5 proc., o viršijus 600 000 eurų – net iki 1 proc.
Tačiau socialiai jautriai grupei priklausančioms šeimoms bus taikomas atskiras – palankesnis – progresinis tarifas, pradedant nuo 50 000 eurų vertės.
Į pokyčių sūkurį pateks ir juridiniai asmenys – jiems būtų taikomas papildomas 0,2 proc. mokestis nuo turimo nekilnojamojo turto.
Nors šie siūlymai dar tik projektas ir galutiniai sprendimai gali keistis, aišku viena – nekilnojamojo turto savininkų laukia nauja mokestinė realybė.
Gyventojai raminami: vidutinei šeimai pakaktų atsisakyti keleto kavos puodelių mieste
Tuo tarpu, reaguodamas į kylantį visuotinį pasipiktinimą, finansų ministras Rimantas Šadžius rėžė – dauguma gyventojų pokyčių beveik nepajus – pavyzdžiui, šeima, turinti 250 tūkst. eurų vertės būstą, per metus sumokėtų apie 85 eurus, arba vos apie 7 eurus per mėnesį. Tai reikštų, kad NT mokestis taptų ne didesnis už porą kavos puodelių mieste.
Dar daugiau – jei būstas yra šeimos pagrindinis ir jame deklaruota gyvenamoji vieta, taikoma 50 proc. lengvata, o gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos galėtų pasinaudoti net 75 proc. nuolaida.
Palyginimui, dabar už tokį pat būstą kai kuriais atvejais tenka sumokėti net iki 500 eurų per metus, tad naujoji tvarka – esą žymiai palankesnė. Be to, visiškai neapmokestinamas liks turtas iki 40 tūkst. eurų vienam žmogui (šeimai – nuo 90 tūkst. eurų).
Gyventojai nė kelių eurų mokėti nenori – už būstą teigia jau ir taip susimokėję
Tačiau tokios R. Šadžiaus kalbos, panašu, ramina jį patį, bet nei kiek nenuramina Lietuvos gyventojų. Šie teigia, kad nors būtų priskaičiuojamas ir dviejų eurų mokestis, vis tiek nesuprantantys, kodėl šį dar kartą reikia mokėti, jei jau visi mokesčiai valstybei buvo sumokėti dar įsigyjant būstą.
O štai kiti įžvelgė, kad ši situacija jau reikalauja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsikišimo.
„Pasirodo, „šeimos būstas“ Lietuvoje – tai ne tai, kur gyvena šeima. Tai tai, kur gyvena vaikai iki 18. Kai tik jie užauga – būstas, stebuklingai, nustoja būti šeimos. Tėvai dar gyvena? Na ir kas – dabar jūs „paprasti gyventojai“, nebe šeima.
Jei vaikų niekada nebuvo – tada, atleiskite, jūs ir nebuvote „tikra šeima“. Jūsų būstas automatiškai patenka į kitą lentelę – tą be lengvatų. Už tą patį stogą – skirtingos taisyklės. Nes, matot, šeima – tai laikinas reiškinys, bent jau kai reikia skaičiuoti naudą.
Tai kaip čia išeina – „subtili biurokratinė“ diskriminacija pagal šeimos sudėtį, amžių ir biologiją?“ – rėžė viena internautė.
Gyventojai nenusiteikę nei poros eurų atiduoti už tai, ką jau seniausiai įsigijo ir taip. Roman Wimmers/Unsplash nuotrauka
Didžiausias smūgis tiems, kurie paveldės turtą?
Vis dėlto, kaip teisininkas Dominykas Vanhara pastebėjo, šioje situacijoje didžiausią baimę kelia ne ketinamas įvesti visuotinis NT mokestis, bet progresinis GPM tarifas, kuris bus skaičiuojamas nuo visų pajamų – ne tik nuo darbo, individualios veiklos pajamų, ar tų, kurios buvo gautos iš dividendų ar nuomos, bet ir esą nuo turto pardavimo ar paveldėjimo[2].
„Pavyzdžiui, pardavėte prieš x metų pirktą namą, kai jį pardavėte, tarkime, 150 tūkst. eurų brangiau – tiek nuo šios sumos, tiek ir nuo kitų per tuos metus gautų pajamų sumokėsite 36 proc. GPM.“ – rėžė teisininkas.
O štai dar su baisesne situacija esą susidurtų tie, kurie paveldėtų turtą Lietuvoje, mat situacija beveik niekuo nesiskirtų nuo tos, kuri taip visus piktino Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, kai buvo paskelbta apie didžiulius mokesčius valstybei nuo paveldėto turto.
„Paveldėję, tarkime, tėvų namą, automobilį ir dar santaupas banke, realiai sumokėtumėte DEŠIMTIS AR NET ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ GPM IŠ KARTO! Dabar jau supratote, kad ne NT mokestis yra didžiausias dramblys šioje porceliano krautuvėje?“ – pridūrė D. Vanhara.
Konservatorių inicijuotas NT mokesčio projektas buvo visiškai kitoks
Į tokias naujoves sureagavo ir finansų ministrės pareigas praėjusios kadencijos metu ėjusi konservatorė Gintarė Skaistė. Politikė rėžė, kad valdančiųjų pateiktas ir jų pačių „nelabai mylimas“ NT mokesčio modelis yra visiškai kitoks nei tas, kurį siūlė konservatoria[3].
Anot G. Skaistės, praėjusioje kadencijoje buvo siūlyta keisti iki šiol galiojusį NT mokesčio modelį, kadangi galiojantis dabar yra blogas. Pasak politikės, tai nėra klasikinis NT mokestis, kurio tikslas yra finansuoti infrastruktūros aplink žmogaus turtą palaikymą, o tarifai 0,5-2 proc. yra kelis kartus didesni nei paprastai kitur pasaulyje, kur siekia 0,1-1 proc.
Tačiau įgyvendinus premjero G. Palucko ir R. Žemaitaičio NT mokesčio pakeitimus, šis esą taptų dar blogesnis nei iki šiol.
G. Skaistė tikina, kad pagal dabartinį projektą nebelieka neapmokestinamos kartelės, kaip buvo anksčiau, kai pusantro karto viršijanti savivaldybės NT vertės vidurkį suma nebūtų apmokestinama.
Dabar visi turėtų mokėti, tačiau būtų taikoma tik 50 proc. nuolaida pirmam būstui. Taip pat, palyginus su buvusiu pasiūlymu, dabar nustatyti tarifai yra daug didesni – nuo 0,2 iki 2%, kai anksčiau jie buvo daug mažesni ir svyravo nuo 0,06 iki 1%, priklausomai nuo būsto tipo.
TS-LKD frakcijos Seime narė įsitikinusi, kad pagal šį modelį didžiausią naštą patirtų didmiesčių ir kurortų gyventojai, nes apmokestinama būtų visų asmeniui priklausančių NT objektų bendra vertė, o tai būtų neproporcinga skirtingose savivaldybėse esančioms turto vertėms.
Galiausiai, parlamentarė akcentuoja, kad buvusi Vyriausybė nesutiko su konkrečiu NT mokesčiu, kaip reikalavo dabartiniai valdančiųjų atstovai, o tik susitarė ieškoti ekonomikos augimą nestabdančių pajamų šaltinių.
G. Skaistė įsitikinusi, kad jei projektas liks toks, koks yra dabar, Tėvynės sąjunga neparems jo ir balsuos prieš.
