Belgų paaugliai sulaikyti su tūkstančiais skruzdėlių pripažino esą kalti teisme
Du Belgijos piliečiai, abu sulaukę 19 metų, Kenijoje pripažino kaltę dėl vadinamojo „laukinės gamtos piratavimo“. Tai yra augančios pasaulinės tendencijos prekiauti ne tokiais pastebimais gyvūnais, skirtais egzotinių augintinių rinkai, dalis.
Laukinės gamtos grobstymo atvejai tai pažįstama teritorija Kenijos Laukinės gamtos tarnybai (KWS), ginkluotai jėgai, saugančiai šalies ikoninius gyvūnus. Tačiau tai, ką pareigūnai rado balandžio pradžioje Vakarų Kenijoje, viename svečių namų, buvo tiek stambesnio, tiek smulkesnio masto nei įprasti kontrabandos atvejai[1].
Pareigūnai aptiko daugiau nei 5 000 gyvūnų, laikomų narvuose. Kiekvienas jų buvo mažesnis nei mažojo piršto nagas, 18–25 mm dydžio.
Belgai, kaip įtariama, ketino šiuos vabzdžius, skruzdėles, siųsti į egzotinių augintinių rinkas Europoje ir Azijoje. Skruzdėlės buvo laikomos mėgintuvėliuose ir švirkštuose su vata. Kaip teigia pareigūnai, tokia terpė leidžia vabzdžiams išgyventi keletą savaičių.
„Mes neketinome pažeisti įstatymų. Tai padarėme netyčia ir dėl kvailumo“, sakė vienas iš kaltinamųjų, Lornoy David.
Incidentai su skruzdėlių kontrabanda atskleidžia seną problemą naujoje šviesoje
L. David ir Seppe Lodewijckx pripažino kaltę praėjusią savaitę, kai buvo apkaltinti laukinės gamtos piratavimu. Tą pačią savaitę kitame atskirame byloje buvo sulaikyti dar du asmenys, mėginę kontrabanda išvežti 400 skruzdėlių. Šios bylos atskleidė vis didėjantį egzotinių skruzdėlių prekybos mastą ir, kaip teigia pareigūnai, augančią tendenciją prekiauti „mažiau pastebimais“ gyvūnais.
„Šie nusikaltimai rodo prekybos tendencijų pokytį: nuo žinomų didžiųjų žinduolių prie mažiau žinomų, tačiau ekologiškai itin svarbių rūšių“, teigiama KWS pranešime.
Šis neįprastas atvejis atkreipė dėmesį ir į nišinį skruzdėlių auginimo ir kolekcionavimo pasaulį, hobį, kuris itin išpopuliarėjo per pastarąjį dešimtmetį. Tarp konfiskuotų rūšių buvo ir Messor cephalotes, didelės raudonos skruzdėlės, paplitusios Rytų Afrikoje.
Šios rūšies karalienės gali užaugti iki 20–24 mm. Svetainėje Ants R Us ši rūšis apibūdinama kaip „daugelio žmonių svajonių rūšis“, o viena kolonija kainuoja 99 svarus sterlingų. KWS teigia, kad kolekcionieriai vertina šias skruzdėles dėl unikalių elgsenos bruožų ir sudėtingų kolonijų kūrimo įgūdžių, „savybių, kurios itin vertinamos egzotinių augintinių aplinkoje, kurioje skruzdėlės laikomos specialiuose formikariumuose“.
Vienas internetinis skruzdėlių pardavėjas, nenorėjęs atskleisti savo vardo, tvirtino, kad rinka klesti, o skruzdėlių auginimo parodos tapo vis populiaresnės. Jose entuziastai dalinasi informacija apie skruzdėlių būstus ir rūšis. „Pardavimų apimtys kasmet auga. Atsirado daugiau pardavėjų, kainos tapo konkurencingesnės“, sakė jis[2].
„Šiandieniniame pasaulyje, kuriame daugelis žmonių gyvena greitu, technologijomis pagrįstu gyvenimu, jie dažnai praranda ryšį su savimi ir aplinka. Stebėti skruzdėles formikariume gali būti netikėtai terapinis užsiėmimas.“
Naujas madingas egzotinis naminis augintis, dėl kurio verta ir keliauti svetur
Vaikinai lieka suimti, kol balandžio 23 d. teismas nagrinės jų priešnuosprendinę ataskaitą. Pardavėjas teigia, jog tai „precedento neturinti byla šioje srityje“. „Kelionės į užsienio šalis vien tam, kad būtų surinktos skruzdėlės ir grįžtama su jomis yra praktiškai negirdėtas reiškinys“, sakė jis.
Mokslininkai kelia susirūpinimą, kad auganti prekyba egzotinėmis skruzdėlėmis gali kelti rimtą grėsmę biologinei įvairovei. „Skruzdėlės visame pasaulyje parduodamos kaip augintiniai, tačiau, patekusios už savo natūralaus arealo ribų, jos gali tapti invazinėmis, sukeldamos rimtas ekologines ir ekonomines pasekmes“, teigiama 2023 m. Kinijoje atliktame tyrime apie skruzdėlių prekybą. „Paklausiausios skruzdėlės pasižymi didesniu invazyvumo potencialu“, rašo tyrėjai.
Skruzdėlių pašalinimas iš natūralių ekosistemų taip pat gali būti žalingas. Nelegali eksportacija „ne tik pažeidžia Kenijos suverenias teises į jos biologinę įvairovę, bet ir atima iš vietinių bendruomenių bei mokslinių tyrimų institucijų galimus ekologinius ir ekonominius pranašumus“, teigia KWS.
Entomologas ir evoliucijos biologas iš Kenijos Dino Martins sako, kad derliaus skruzdėlės yra vieni svarbiausių vabzdžių Afrikos savanoje, todėl bet kokia prekyba jomis turės neigiamų pasekmių pievų ekologijai.
„Derliaus skruzdėlės renka sėklas, kurios yra jų maistas. Jos kaupia jas savo lizduose. Viena didelė kolonija per metus gali surinkti keletą kilogramų įvairių žolių sėklų. Rinkdamos sėklas, jos dalį jų išbarsto, taip prisidedama prie sėklų plitimo“, sako D. Martins. Šios skruzdėlės taip pat yra maistas kitiems gyvūnams: skujuočiams, termitoėdžiams ir žemės vilkams.
D. Martins stebisi, kad kontrabandininkai, aprūpinantys pasaulinę „augintinių“ rinką, dėmesį nukreipė į Keniją, nes „skruzdėlės yra vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių“. „Vabzdžių prekyba iš tikrųjų gali būti vykdoma tvariai – kontroliuojamai auginant vabzdžius. Tai galėtų palaikyti kaimo bendruomenių, pavyzdžiui, Kipepeo projektas, kuris Kenijoje augina drugelius, pragyvenimo šaltinius“, sako jis. Vietiniu mastu didžiausią grėsmę skruzdėlėms kelia ne kontrabanda, o pesticidai, buveinių nykimas ir invazinės rūšys.
Afrikos Laukinės gamtos fondo viceprezidentas apsaugai Philip Muruthi iš Nairobio sako, kad skruzdėlės praturtina dirvožemį, skatina dygimą ir tampa maistu kitoms rūšims. „Kai matai sveiką mišką… negalvoji apie tai, kas jį daro sveiku. Tai yra ryšiai nuo bakterijų iki skruzdėlių ir didesnių organizmų“, sako jis.
